Gyvenimas “Tarp“…

laikrodziai
Štai ir prasidėjo nauja savaitė… “Sunkusis“ pirmadienis, kuomet vėl, norime ar nenorime, tenka pasitelkti valios pastangas ir keliauti į darbus, mokyklas, universitetus bei rūpintis šimtais įvairiausių reikalų, kol, galų gale, sulauksime kito savaitgalio. Ir taip – nuo vieno savaitgalio iki kito (taip pat ir nuo vienų atostogų iki kitų, nuo švenčių iki švenčių)…Į tuos savaitgalius (šventes, atostogas, laisvadienius) sudedame tiek daug lūkesčių, norisi, kad jie būtų tobuli – kad gerai pailsėtume ir atsigautume, pabūtume su mylimais žmonėmis, smagiai ir įdomiai praleistume laiką, dar ir nudirbtume seniai laukiančius ir atidėliojamus darbus, sutvarkytume namus, pasiruoštume ateinančiai darbo savaitei  ir t.t.t.t.t.t…. Begalės norų ir planų, kurių, deja, nepavyksta įgyvendinti, nes jų tiek daug ir tam nepakanka laiko ar jėgų… O jei,  po kupinos streso savaitės, dar ir nepavyksta atsipalaiduoti bei gerai pailsėti, nes nebeužmiegame be migdomųjų, jaučiame begalines įtampas kūne, per televizorių neparodė nieko įdomaus, namiškiai suerzino ar nesuteikė norimo dėmesio, kažkas įvyko ar neįvyko taip, kaip tikėjomės…, tuomet slenkame į naują savaitę pikti ir be energijos.
Bet vis tiek kaskart tikimės, kad kitąkart pavyks geriau ir vėl “tempiame“ laiką iki kito savaitgalio.
O kaip su tuo laiku, kuris yra tarp? Tarp savaitgalių, švenčių, laisvadienių, atostogų? Paprastai automatiškas atsakymas yra toks: jį tereikia kažkaip išgyventi, pratempti, iškęsti… Bet ar pagalvojame, kad didžiąją mūsų gyvenimo dalį ir sudaro tas “tarp“?
Vidutiniškai mūsų gyvenimą sudaro apie 20.000 dienų (55 metų vidurkis). Iš jų – apie 10.000 dienų praleidžiame miegodami, apie 8000 ar daugiau – dirbdami, apie 1000 skiriame įvairiausiems rūpesčiams… Kas mums belieka? 1000 dienų, kurias praleidžiame kažko laukdami: laimės, meilės, lūkesčių išsipildymo…
Kiek laiko kiekvieną dieną skiriame gerai savo savijautai: proto, kūno ir išorinių sąlygų lygmenyse? Išorei paprastai skiriame apie 80%, kūnui – 15%, protui – apie 5%. Daugiausia savo dėmesio sukoncentruojame į veiklas, atnešančias mums vienokią ar kitokią materialinę naudą. Tačiau, pilnatviškai mūsų egzistencijai yra reikalinga visa: tiek išorinis – materialusis gerbūvis, tiek vidinis gerbūvis – sveikata, tiek ir gilusis gerbūvis – Išmintis ir Meilė.
Jei minutei sustosime ir susimąstysime, atrasime, kad mūsų gyvenimas yra panašus į viešbutį, į kurį užsiregistruojame gimdami, kurį laiką jame gyvename ir veikiame kol, galų gale ateina laikas išsiregistruoti – numirti. Kaip mes jausimės jame gyvendami, priklauso tik nuo mūsų pačių. Tačiau tam, kad jaustumės kiek įmanoma geriau, turime skirti tam dėmesio – ne vien išoriškai, tačiau ir ugdyti savo protą bei rūpintis kūno sveikata. Ir tam skirti laiko, bent truputį, reikia kasdien. Paradoksalu, kad tuomet, kuomet iš tikrųjų pradedame rūpintis savimi,  tas laikas, kurį anksčiau suvokėme kaip “tarp“, pamažu tampa vis pilnatviškiau integruotu į mūsų gyvenimą, nes keičiasi mūsų požiūris ir suvokimas bei savijauta. O tuomet, nebereikia taip karštligiškai laukti savaitgalių, švenčių, laisvadienių, nes mūsų gyvenamas laikas tampa kitoks…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s