Būti moterimi… Pamąstymai Kovo 8-tąją

moterys

Skaitinėdama šiandienos tekstus ir sveikinimus, stebėdama gėlių fotografijas ir įvairiausių moteriškų pavidalų atvaizdus užplūdusius interneto erdvę, pagavau save besvarstant, ką vis dėlto reiškia būti moterimi???

“Moteriška moteris“, “vyriška moteris“, “mergaitė“, “skaisti mergelė“, “sužadėtinė“, “jaunoji“, “senmergė“, “motina“, “žmona“, “nėščioji“, “senolė“, “pasileidėlė/šliundra“, “ragana“, “žiniuonė“, “laukinė moteris“, “fatališka moteris“,  “davatka“, “deivė“, “frigidiška moteris“, “ugninga/karšta moteris“, “vaisinga moteris“, “motina – didvyrė“, “boba“, “bobutė“, “šėtono sužadėtinė/sugulovė“, “velnio išpera“, “bergždžia/nevaisinga moteris“, “prakeiktoji“, “kvaila moteris“, “protinga moteris“, “gera moteris“, “žiauri/baisi/pavojinga moteris“, “apsėstoji“, “globėja“, “gražuolė“, “bjaurybė“, “karvė“, “gyvatė“, “kalė“, “peteliškė“, “gegutė“, “kiaulė“, “ožka“, “višta“, “varna“, “katytė“, “šarka“, “vorė“, “bitė“, “voverė“, “meška“, “kumelė“, “gulbė“, “vilkė“, “uoga“, “saldainiukas“, “gėlė“, “angelas“, “šiltnamio gėlelė“, “rožė“, “lelija“, “rūta“, “saulė“, “žemė“, “amazonė“, “dakinė“, “Venera“, “kvaiša“, “idiotė“, “modelis“, “šaunuolė“, “praktiška moteris“, “tinginė“, “darbštuolė“, “niekam tikus moteris“, “prostitutė“, “distrofikė“, “baidyklė“, “emancipuota moteris“, “valstietė/kaimietė“, “turgaus boba“, “charizmatiška moteris“, “primityvi moteris“, “storulė“, “gelbėtoja“, “sadistė“, “koketė/gundytoja“, “pragaro vartai“, “sesuo“, “anyta“, “meilužė“, “pamotė“, “našlė“, “artistė“, “menininkė“, “mirtininkė“, “nusikaltėlė“, “nuogalė“, “valdovė“, “tarnaitė“, “vergė“, “sadistė“, “mazochistė“, “jausminga moteris“, “bejausmė/šalta moteris“, “pliatkininkė“, “auka“, “kontroliuojanti moteris“, “baudėja/teisėja“, “manipuliuotoja“, “šantažuotoja“, “materialistė“, “šventoji“, “atsiskyrėlė“, “bailė“, “akiplėša“, “veidmainė“, “melagė“, “vagilė“, “užtarėja“…

Kiek pavidalų, prisiminimų, istorijų praplaukė jūsų mintyse beskaitant šiuos pavadinimus, epitetus, etiketes? Kai kurie iškilo iš asmeninės patirties, kiti – iš šeimos istorijos bei kitų žmonių pasakojimų ar filmų… Ši didžiulė įvairovė rodo begalinį moteriškos prigimties kompleksiškumą ir daugialypumą. Tačiau, kiek mes tą savo prigimtį pažįstam? Kiek savo prigimtį gerbiam? Kiek mūsų gyvenime vietos įvairioms moteriškos prigimties apraiškoms, moterystės potencialui? Kiek mes save tapatinam su vienais pavidalais ir kiek atstumiam kitus? Kokias etiketes esame įpratę sau klijuoti, kokius vaidmenis prisiimti? Kokiomis moterimis leidžiame sau būti? Kokiomis moterimis norėtume būti? Ką darome tam, kad paleistume, nesitapatintume su mus ribojančiais ir žalojančiais įvaizdžiais ir rolėmis? Ką darome tam, kad taptume tokiomis moterimis, kokiomis norime būti?

Manau, kad šie klausimai yra esminiai kiekvienos moters gyvenime, nes padeda iš tikrųjų pažvelgti į save, pažinti save ir atrasti savo potencialą. O moters potencialas yra didžiulis. Moters prigimtis yra lyginama su viską savyje talpinančia erdve. Rytietiškoje filosofijoje moteriškas pradas yra siejamas su kaita, judesiu, tekėjimu, šokiu, pilnatve, švytėjimu, ryšio kūrimu, jausmais, pasitikėjimu ir atsivėrimu bei meile. Moteriška prigimtis yra itin jautri ne tik emociniame lygmenyje, tačiau ir savo kūne (5 pojūčių lygmenyje). Moteriška prigimtis yra lanksti ir prisitaikanti prie gyvenimo aplinkybių, kūrybinga ir spontaniška. Moteriška prigimtis gali ištirpti kitame, būti stipria ir kovinga, o taip pat gali būti atvira ir visaapimančia, mylinčia erdve. Ir tai priklauso tik nuo mūsų pačių…

Moteriškos prigimties savivoka išgyveno labai ilgą ir komplikuotą istoriją, kuomet buvo engiama, niekinama ir išnaudojama, tuomet iškilo feministinis judėjimas, kovojęs už moterų teises ir laisves. Atkeliavome į laikus, kuomet atėjo metas atrasti visą savo moteriško prado spektrą, moteriško būvio pilnatvę, esančią anapus visų įmanomų etikečių. Būti moterimi tai – būti visokia, visa transformuojančia, būti tekančia per gyvenimą, kartu su gyvenimu, būti išmintimi, būti meile…

Savo gyvenime taip pat patyriau panašią moteriškumo savivokos istoriją, tarsi atkartojančią bendras tendencijas: nuo visiško savo moteriškos prigimties atstūmimo, emocijų uždarymo, siekio būti “neutralia“, racionalia. Tuomet, kitam etape – ištirpimo savo partneryje, kuris nuvedė į išsekimą. Kitas etapas – nepriklausomybės, sienų kūrimo, savo moteriško identiteto formavimo. Kol, galų gale, atėjo metas panerti į save ir atrasti tai, kas slypi šioje moters begalybėje…

Kovo 31 dieną esate laukiamos ypatingame renginyje, kuriame nardysime po šias moteriškumo platybes. Pasaulio tautų šokių ratu patyriminiame seminare “Mano baltoji-raudonoji-juodoji moteris”. Kruopščiai parinktas šokių ir melodijų repertuaras, tekstai ir praktikos lydės mus į šią ypatingą kelionę, padėsiančią atrasti ir pabudinti savy moteriškos energijos galią, džiaugtis ir švęsti šią ypatingą prigimtį. Burkimės, dalinkimės ir skleiskimės. 😉

Daugiau informacijos apie renginį čia: https://ugnemikalauskaite.wordpress.com/naujienos

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s