4 būdai būti laiminga moterimi

1506244778922

Taigi, toliau tęskime moterims skirtas temas, padedančias atrasti moteriškos prigimties turtingumą ir potencialą.

Paradoksalu, bet paprastai esame auklėjamos, kad mūsų asmeninė laimė nėra jau tokia svarbi, kad moteriai yra svarbiau rūpintis kitais ir nuolat pirmiausiai patenkinti savo šeimą, o jau tada, jei lieka laiko ir galimybių, skirti dėmesio sau. Tačiau, jei iš tikrųjų apie tai susimąstome, užduodame sau klausimą: kas yra natūraliau – pačiai pasirūpinti savo gera savijauta ir rūpintis kitais iš savo pilnatviškos būsenos ar, save pamiršus, begalinės valios pastangomis, skirti visą savo laiką ir dėmesį kitiems, kol, galų gale, save nualiname ir prarandame sveikatą bei nebepajėgiame pasirūpinti niekuo? Juk kuo laimingesnės jaučiamės pačios, tuo geriau su mumis jaučiasi ir mūsų šeima, draugai, kolegos, nes sklandesniais tampa visi mūsų tarpusavio santykiai. Tad pažvelkime, kokie 4 dalykai padedame mums jaustis laimingesnėmis moterimis.

  1. Atpažink ir pasirūpink savo poreikiais. Pradžioje tai gali būti nelengva, nes nesame pratę įsiklausyti į save ir atpažinti savo poreikius. Juk nuolat veikiame pagal “reikia“, “turėčiau“, “to iš manęs tikisi“ komandas. Mūsų poreikiai neretai mums pasirodo esantys paprasčiausios užgaidos ar norai. Tačiau, jei esame nepatenkintos ir pervargę, prislėgtos, jei nuolat jaučiame jėgų, džiaugsmo ir entuziazmo stygių, tai – akivaizdūs ženklai, kad nepatenkiname savo poreikių. Užduokime sau klausimus: “Ko aš dabar norėčiau? Ko man dabar reikėtų, kad pasijusčiau patenkinta ir susigrąžinčiau savo vidinę pusiausvyrą?“
  2.  Dažniau sakyk “NE“Skirti laiko sau – gerbti save ir savo poreikius. Tačiau, ar pastebite, kaip susidėliojame savo dienotvarkę kiek atliekame dalykų, kurie “suryja“ visą mūsų laiką ir energiją? Atrasdamos, kam sakome “TAIP“, nors viduje jaučiame nenorą ir pasipriešinimą arba nuovargį, galime pamažu pratinti save prie natūralios prioritetų atrankos, kuri sukurs laiko tam, kam norėsime jo skirti pačios. Prisimenate, kaip lėktuve prieš skrydį stiuardesės įspėja, kad prieš uždėdamos deguonies kaukę šalia esantiems žmonėms, pirmiausiai turime užsidėti ją pačios? Juk nepasirūpinę savimi vargiai galime adekvačiai pasirūpinti kuo nors kitu. Kam sakau “TAIP“, manydama, kad TURĖČIAU tai daryti? Kam noriu ir galiu pasakyti “NE“, nes jaučiu, kad tai man nenaudinga, nereikalinga/žalinga? Ką aš iš tikrųjų noriu daryti, nes tai man svarbu/ reikalinga/ malonu/ mane įkvepia ir motyvuoja/ padeda išreikšti save ir panaudoti savo gebėjimus?
  3. Sek savo džiaugsmu. Moteris instinktyviai yra linkusi globoti, rūpintis, reikšti savo švelnumą ir rodyti dėmesį savo artimiesiems. Tad, jei iš visų teigiamų savo savybių skirsime daugiausiai dėmesio savo džiaugsmui, visa kita vyks tarsi savaime, nes jausimės pilnatviškos ir dalinsimės savo dėmesiu, meile ir pagalba bei rūpesčiu visiškai natūraliai ir spontaniškai. Priešingu atveju, mes nuolat skundžiamės dėl savo nepasitenkinimo ir reikalaujame, kad kitas žmogus kažkokiu būdu šį mūsų “alkį“ užpildytų. Tačiau, paklausę savęs, ko mums dabar trūksta, ko trokštame ir “negauname“, dėl ko skundžiamės, atrandame, kad tai – tiesiog mūsų pačių negebėjimas patenkinti savo poreikius. O savo poreikius galime patenkinti tik mes pačios, suvokdamos, kad laiminga moteris – galinga moteris. Nes mūsų laimė – didžiausia dovana pasauliui. Tad kas mane daro laiminga? Kas man teikia džiaugsmo mano gyvenime, santykiuose, veiklose, pomėgiuose? Kaip galiu patirti daugiau džiaugsmo savo gyvenime? Ką galiu sau leisti, kas man suteiktų džiaugsmo?   
  4. Pajusk savo kūną. Vidinė mūsų kritikė, kuri nuolat “vanoja“ mus nepasitenkinimo ir nesibaigiančių reikalavimų “botagais“, gyvena mūsų prote. Tad paprasčiausias būdas ją nutildyti – sutelkti dėmesį į savo kūną. Mūsų kūnas yra natūrali džiaugsmo ir malonumo erdvė. Kuomet jį giliai pajuntame, atsiranda natūralus noras pajudėti, pasitempti, pajudinti galvą ir pečius, pasimasažuoti įtemptas kūno vietas, pašokti, lėčiau ar sparčiau paėjėti, giliai įkvėpti ir iškvėpti bei pajusti atsipalaidavimą. O kartais pakanka tiesiog sutekti dėmesį į savo pėdas ar rankas ir pajusti, kaip gera ir ramu yra tiesiog būti ir jas jausti. Tai – paprastas būdas, padedantis perkeisti savo būseną, tiesiog perkeliant savo dėmesį iš proto į kūną, ko pasėkoje, nusiraminame, įsižeminame ir išgyvename vidinę pusiausvyrą.

Parengta remiantis Laurie Ann King “4 ways to be a happier woman“

Egoizmas ar rūpinimasis savimi?

1504511955892

Egoizmas ar rūpinimasis savimi? Dažnai iškylanti dilema, ar ne? Neseniai šia tema šnektelėjome su kliente, kuri pasiguodė neatrandanti laiko sau ir savo poreikiams streso kupino darbo sūkuryje ir jaučianti, kaip vis labiau apima chroniškas nuovargis, kaip vis sunkiau tvarkytis su savo nuotaikomis ir būsenomis, kaip dingsta motyvacija gyventi ir dirbti… Juk “jei leisiu sau kiek atitrūkti nuo šeimos ir rutinos, jei skirsiu laiko ir lėšų atsipalaidavimui ir poilsiui, jei net ir atradusi kiek laisvo laiko, neužsiimsiu savišvieta ar kitomis “naudingomis“ veiklomis, tai bus egoistiška… Jau geriau “pakentėsiu“, juk “gyvenimas yra sunkus ir ne malonumams skirtas“, “juk nėra laiko tuščiai švaistyti laiką“, “juk turiu rūpintis kitais, o ne savimi“…

Tai – tokia aktuali problema. Atrodo, šiais laikais, kuomet turime tiek pagalbinių priemonių savo buityje, kurios turėtų suteikti daugiau laiko ir galimybių poilsiui, pasirūpinimui savo sveikata ir malonumui, vyksta priešingai – laikas tiesiog “tirpsta“, nieko nespėjame, darbus turėjome būti atlikę “jau vakar“, vakare geriame tabletes miegui, o ryte – “litrą“ kavos tam, kad atsibustume… Ir taip sukamės ir sukamės tame pačiame rate vis pilkėdami, vis nelaimingesni, vis labiau pavargę ir svajodami apie tas “stebuklingas atostogas“, kurios niekaip neateina ir per kurias ketiname “atsigriebti“ už visus metus… Paradoksas tame, kad išlauktosios atostogos retai kada praeina taip, kaip norėtume; po jų būna itin sunku sugrįžti į darbą ir įprastas veiklas, o kai sugrįžtame, vėl pradedame gyventi mintimis apie naujas atostogas ir laukti, laukti… Tačiau tai ne mes “užmušinėjame laiką“ lėkdami ir laukdami, o laikas “užmušinėja mus“… Ir kuomet stabtelime ir atsigręžiame į savo gyvenimą, ten – stresas ir lėkimas bei laukimas metus, du, dešimt, jei ne visą gyvenimą… Tad kaipgi su tuo mūsų laiku? Juk kai susidėliojame prioritetus ir laiką paskirstome kitaip…

O jeigu atrastume motyvacijos ir laiko bei investuotume ir į kitus savo poreikius ne tik darbą, pinigų “kalimą“ ir buitį bei pareigas: į kontaktą su gamta, sveikatos procedūras ar masažą, gyvą ir atsipalaidavusį pabendravimą su bendraminčiais, sportą/šokį ir kt….? Argi reguliariai tam skiriant dėmesio, tai nepadėtų gauti ilgalaikį geros savijautos, vidinės pusiausvyros, entuziazmo “užtaisą“ tiesiog dabar, nebelaukiant ypatingų progų? Argi pasirūpinti gera savo savijauta yra egoizmas? Juk patenkintas ir atsipalaidavęs, gerai besijaučiantis žmogus natūraliai kuria sveikesnius ir laimingesnius tarpusavio santykius, kur jis bebūtų, yra našesnis, produktyvesnis ir motyvuotesnis savo darbinėje veikoje.

Būkime išmintingi! Kas, jei ne kiekvienas mūsų pasirūpins savimi ir, kada gi atsiras laiko ir “papildomų“ pinigų, jei ne tada, kada jų skirsime patys?

Džiugi žinia moterims: Jau Balandžio pabaigoje įvyks ypatingas, jums skirtas renginys, kurio metu turėsite galimybę pabūti malonioje, džiaugsmingoje, kūrybingoje aplinkoje, nuostabių moterų apsuptyje, kurios tarė “TAIP“ savo moterystei, savo grožiui, savo žydėjimui. Būkime mūzomis sau ir mus supantiems, spindėkime ir švieskime!

Registruojantis iki Balandžio 11 dienos, taikomas “vyturio mokestis“ su nuolaida!!! Nuo Balandžio 11 dienos įsigalioja “pelėdos mokestis“. 🙂

Daugiau informacijos: https://ugnemikalauskaite.com/veiklos-renginiai

                                            https://www.facebook.com/events/180568989216791

 

Apie pasitikėjimą savimi

img_20171109_143412.jpg

Vakar, kompleksinės psichoterapijos sesijos metu, mano klientė staiga paklausė: “O vis dėlto, kas gi per “žvėris“ yra tas pasitikėjimas savimi? Aš vis kalbu, kad noriu pasitikėti savimi, bet realiai nežinau, kas tai yra ir ką tai reiškia…“

Atrodo, kad pasitikėjimas savimi, kuris yra visų mūsų troškimas ir vienas pagrindinių tikslų ir siekiamybių, toks savaime suprantamas… Tačiau, jeigu paklausčiau dabar jūsų, kas tai yra, kaip jį apibūdintumėte? Turbūt būtų nelengva konkrečiai nusakyti, kas tai yra. Paradoksalu, nes jei negaliu tiksliai apibūdinti ir įvardinti to, ko noriu ir siekiu, kaip gi galiu to siekti? Tuomet, ko aš siekiu ir ar apskritai siekiu?

Tad pasvarstykime, ką gi reiškia pasitikėti savimi?

  • Autentiškumas ir natūralumas: Iš tikrųjų pasitikintis savimi žmogus pažįsta ir priima abi savo asmenybės puses – tą kuri susijusi su stiprybėmis, duotybėmis, talentais ir tą, kuri yra susijusi su ribomis, silpnybėmis ir trūkumais. Pažinimas leidžia konstruktyviai ir kūrybiškai užsiimti savo gyvenimo vadyba, panaudojant savo stiprybes ir tvarkantis su savo silpnybėmis. O juk šias abi puses turime visi. Ir kaip besistengtume, niekada nepavyksta tapti tobulais viską žinančiais, mokančiais ir sugebančiais. Ar pagalvojome, kad būtent savo ribų dėka mes kreipiamės į kitus žmones ir prašome jų pagalbos ir paslaugų, kurios yra būtent tų žmonių stipriosios pusės, duotybės ir talentai? Ir, savo ruožtu, suteikiame kitiems tai, kas yra mūsų stiprybės ir sugebėjimai atitinkamose gyvenimo ir veiklos srityse. Taip mes papildome vieni kitus ir taip sąveikaujame vieni su kitais – “mainydamiesi“ tuo, kas mums reikalinga ir, kas mus papildo. Toks yra ėmimo ir davimo principas. Būtent savęs priėmimas suteikia drąsą priimti gyvenimo iššūkius ir spręsti iškylančias problemas bei sunkumus, išgyventi naujas patirtis, naudojantis visais savo vidiniais ir išoriniais resursais; natūralumą (nes nėra reikalo dirbtinai kurti tam tikro įvaizdžio ar rolės, galime tiesiog būti tokiais, kokie esame); lankstumą bei toleranciją (nes savęs pažinimas įgalina empatiją, padedančią geriau suprasti kitus žmones), spontaniškumą ir kūrybiškumą (nes savęs pažinimas padeda kūrybiškai veikti ir reaguoti, panaudojant įvairias savo asmenybės puses), jumorą (kuomet galime pasijuokti iš savo silpnybių bei trūkumų ir klaidų bei iš paradoksalių gyvenimo situacijų), atsipalaidavimą (kuomet mums patiems ir kitiems žmonėms lengva su mumis būti, nes mes nespinduliuojame ir nestimuliuojame įtampos savyje ir kituose).
  •   Gebėjimas tinkamai pasirūpinti savimi: pasitikintis savimi žmogus jaučia save ir savo poreikius (sveikatos, savijautos, saviraiškos, socialinių kontaktų srityse), gerbia juos ir stengiasi adekvačiai į juos reaguoti – juos patenkinti, nes žino, kad kuo geriau jausis pats, tuo natūraliau ir sklandžiau seksis ir sąveika su aplinkiniais bei veiklos. Tad darbo ir poilsio ritmas, mityba, fizinė veikla, malonus ir įkvepiantis laisvalaikis, laikas sau ir laikas su kitais žmonėmis yra svarbūs ir reguliuojami pagal savo poreikius. Tuo pačiu, savęs pažinimas ir priėmimas įgalina žmogų jausti savo vidinius impulsus ir įsiklausyti į savo pajautas bei pasirinkti, kas ir kada reikalinga, tinkama, o kas ne, ko ir kada imtis, o ko atsisakyti, ką paleisti. Ir būtent gebėjimas pasakyti “NE“ yra viena iš svarbių pasitikinčio savimi žmogaus savybių. Kitaip tariant, atsakomybė už save ir savo gyvenimą bei savęs pažinimas, pajautimas ir “savireguliacija“ suteikia žmogui motyvaciją ir jėgas bei strategijas tinkamiausiai pasirūpinti savimi.
  • Savivertė ir savigarba: nepriklausomai nuo pasiekimų, diplomų, žinių ar įgūdžių bagažo pasitikintis savimi žmogus brangina save ir savo gyvenimą, nes žino, kad būtent savęs priėmimas ir vertinimas jį daro autentišku ir įdomiu bei svarbiu ar reikalingu sau ir kitiems. Toks žmogus suvokia, kad mokymasis vyksta visą gyvenimą ir tai nereiškia, kad silpnybės, ribos ir trūkumai turi atimti gebėjimą džiaugtis gyvenimu ir savimi bei realizuoti savo poreikius ir galimybes jau dabar. Būtent ši ypatinga jungtis tarp to, kas jau yra ir tarp to, ką norime savyje atrasti ar išsiugdyti ir daro gyvenimą įdomų ir dinamišką. Mylėdamas ir gerbdamas save žmogus iš tikrųjų geba mylėti ir gerbti kitus, nes tai – neatsiejami dalykai, būtini pilnatviškam gyvenimui ir sveikiems tarpusavio santykiams.

Tad savęs pažinimas, priėmimas ir savo galimybių atskleidimas bei įgyvendinimas ir yra pasitikinčio savimi žmogaus “raktai“, atrakinantys pasitenkinimą savimi ir gyvenimu bei savitą, įdomų, dinamišką gyvenimo būdą. Dažniausiai vieniems patiems tai padaryti yra sunku, nes mūsų išgyventų traumų įtakoje sukurti ir nusistovėję savęs vertinimo, mąstysenos ir elgsenos įpročiai lyg kompiuterio programa veda mus vis tuo pačiu “aukos“ ir nepasitenkinimo keliuku. Būtent todėl tam, kad gebėtume pasitikėti savimi, tenka priimti sprendimą darbuotis ir ugdyti save, pirmiausiai susipažįstant su visomis savo pusėmis, o tuomet mokantis save priimti ir pamilti bei išreikšti savitu – kiekvienam asmenišku ir vieninteliu būdu.O tam yra eilė skirtingų būdų, sistemų ir metodų.

raudona spirale

Kompleksinė psichoterapija yra terapinė ir edukacinė sistema, susidedanti iš daugiau nei 50 efektyvių metodų skirtų būtent savęs pažinimui ir saviugdai bei įgalinimui. Remiantis kiekvieno kliento iššūkiais ir poreikiais parenkami tinkamiausi psichoterapinės intervencijos būdai ir parengiama terapinė programa – “terapinis paketas“. Programos gairės sudaromos pagal kiekvieno kliento poreikius bei tikslus ir pritaikomos/koreguojamos pagal terapijos eigą. Terapijos metu taip pat įgyjamos praktinės ir teorinės žinios, skirtos savipagalbai, kas stiprina kliento nepriklausomybę nuo terapeuto ir terapijos efektyvumą.  Daugiau apie kompleksinę psichoterapiją: https://ugnemikalauskaite.com/kompleksine-psichoterapija/

44

BALANDŽIO 27-28-29 d. (V-VI-VII) 16:00 – 15:00 val. Moterų savaitgalis “Esu Moteris: Meilė – Palaima – Išmintis“ – tai unikali galimybė moterims patyriminiu būdu – per specialiai parengtas užduotis, pratimus, meditacijas pažinti savo kaip moters duotybes ir galimybes, aktyvuoti 5 pojūčius, kūrybiškumą ir entuziazmą. Daugiau informacijos:

https://ugnemikalauskaite.com/veiklos-renginiai/