Egoizmas ar rūpinimasis savimi?

1504511955892

Egoizmas ar rūpinimasis savimi? Dažnai iškylanti dilema, ar ne? Neseniai šia tema šnektelėjome su kliente, kuri pasiguodė neatrandanti laiko sau ir savo poreikiams streso kupino darbo sūkuryje ir jaučianti, kaip vis labiau apima chroniškas nuovargis, kaip vis sunkiau tvarkytis su savo nuotaikomis ir būsenomis, kaip dingsta motyvacija gyventi ir dirbti… Juk “jei leisiu sau kiek atitrūkti nuo šeimos ir rutinos, jei skirsiu laiko ir lėšų atsipalaidavimui ir poilsiui, jei net ir atradusi kiek laisvo laiko, neužsiimsiu savišvieta ar kitomis “naudingomis“ veiklomis, tai bus egoistiška… Jau geriau “pakentėsiu“, juk “gyvenimas yra sunkus ir ne malonumams skirtas“, “juk nėra laiko tuščiai švaistyti laiką“, “juk turiu rūpintis kitais, o ne savimi“…

Tai – tokia aktuali problema. Atrodo, šiais laikais, kuomet turime tiek pagalbinių priemonių savo buityje, kurios turėtų suteikti daugiau laiko ir galimybių poilsiui, pasirūpinimui savo sveikata ir malonumui, vyksta priešingai – laikas tiesiog “tirpsta“, nieko nespėjame, darbus turėjome būti atlikę “jau vakar“, vakare geriame tabletes miegui, o ryte – “litrą“ kavos tam, kad atsibustume… Ir taip sukamės ir sukamės tame pačiame rate vis pilkėdami, vis nelaimingesni, vis labiau pavargę ir svajodami apie tas “stebuklingas atostogas“, kurios niekaip neateina ir per kurias ketiname “atsigriebti“ už visus metus… Paradoksas tame, kad išlauktosios atostogos retai kada praeina taip, kaip norėtume; po jų būna itin sunku sugrįžti į darbą ir įprastas veiklas, o kai sugrįžtame, vėl pradedame gyventi mintimis apie naujas atostogas ir laukti, laukti… Tačiau tai ne mes “užmušinėjame laiką“ lėkdami ir laukdami, o laikas “užmušinėja mus“… Ir kuomet stabtelime ir atsigręžiame į savo gyvenimą, ten – stresas ir lėkimas bei laukimas metus, du, dešimt, jei ne visą gyvenimą… Tad kaipgi su tuo mūsų laiku? Juk kai susidėliojame prioritetus ir laiką paskirstome kitaip…

O jeigu atrastume motyvacijos ir laiko bei investuotume ir į kitus savo poreikius ne tik darbą, pinigų “kalimą“ ir buitį bei pareigas: į kontaktą su gamta, sveikatos procedūras ar masažą, gyvą ir atsipalaidavusį pabendravimą su bendraminčiais, sportą/šokį ir kt….? Argi reguliariai tam skiriant dėmesio, tai nepadėtų gauti ilgalaikį geros savijautos, vidinės pusiausvyros, entuziazmo “užtaisą“ tiesiog dabar, nebelaukiant ypatingų progų? Argi pasirūpinti gera savo savijauta yra egoizmas? Juk patenkintas ir atsipalaidavęs, gerai besijaučiantis žmogus natūraliai kuria sveikesnius ir laimingesnius tarpusavio santykius, kur jis bebūtų, yra našesnis, produktyvesnis ir motyvuotesnis savo darbinėje veikoje.

Būkime išmintingi! Kas, jei ne kiekvienas mūsų pasirūpins savimi ir, kada gi atsiras laiko ir “papildomų“ pinigų, jei ne tada, kada jų skirsime patys?

Džiugi žinia moterims: Jau Balandžio pabaigoje įvyks ypatingas, jums skirtas renginys, kurio metu turėsite galimybę pabūti malonioje, džiaugsmingoje, kūrybingoje aplinkoje, nuostabių moterų apsuptyje, kurios tarė “TAIP“ savo moterystei, savo grožiui, savo žydėjimui. Būkime mūzomis sau ir mus supantiems, spindėkime ir švieskime!

Registruojantis iki Balandžio 11 dienos, taikomas “vyturio mokestis“ su nuolaida!!! Nuo Balandžio 11 dienos įsigalioja “pelėdos mokestis“. 🙂

Daugiau informacijos: https://ugnemikalauskaite.com/veiklos-renginiai

                                            https://www.facebook.com/events/180568989216791

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s