APIE MANE

as

Sveiki, aš – Ugnė 🙂

Džiaugiuosi ir esu dėkinga, kad apsilankėte mano tinklalapyje ir skyrėte laiko susipažinti su manimi ir mano veiklomis.

Nėra paprasta parašyti apie save taip, kad skaitančiajai/am pavyktų šiek tiek mane pažinti ir, kad skaityti nebūtų nuobodu. „Sausi“ tekstai apie studijas ir pasiekimus niekada nedomino manęs pačios, todėl papasakosiu savo istoriją labiau asmeniškai, pasitelkdama į pagalbą klausimus.

Klausimai, maži ir dideli, mane lydi nuolatos. Vienas jų man yra esminis, viena ar kita forma mane lydintis tiek, kiek save pamenu ir skatinantis patirti, išgyventi, ieškoti, pažinti…

Šis klausimas – „Kas aš esu?“

Gimiau 1979 metais, Kaune. Žvelgiu į savo nespalvotas nuotraukas ir prisimenu save mažą kaip nedrąsią, be galo jautrią ir trapią mergaitę didelėmis akimis. Kuomet „aš – vaikas, duktė, sesuo“ tapo „aš – mergina paaugle, vyresniųjų klasių mokine“, save jaučiau ir suvokiau kaip chaosą. Tai buvo labai nelengvas man metas, kupinas nihilistinių nuotaikų, menkos savivertės ir desperatiško noro bei įvairiausių mėginimų vidinį dramatizmą išreikšti išorėje. Roko muzika, grojimas bosine gitara, eksperimentavimas su savo išvaizda slėpė begalinį jautrumą, lyrišką ir romantišką prigimtį, polinkį į kūrybą.

Sulig pilnametyste paviršiun iškilo klausimai –

„Ką TURĖČIAU veikti?“ ir „Ko iš manęs tikimasi?“

Atsakymas buvo kaip ir aiškus bei „savaime suprantamas“ – studijuoti. Tačiau, studijuoti ką??? Draugių įtakoje, pasirinkau meno istoriją, teoriją ir kritiką Vilniaus Dailės akademijoje. Šis studijų laikotarpis tapo „aš – sala“ etapu, kuomet reikėjo iškeliauti iš pažįstamos namų aplinkos ir susivokti naujame – studentės vaidmenyje, svetimame mieste, naujų žmonių apsuptyje. Šie metai buvo puikus savarankiškumo pradžiamokslis, padėjęs bręsti, kaupti žinias ir pamažėle atrasti tai, kas įdomu. Jaučiausi taip, lyg prieš mano akis būtų beatsiveriantis pasaulis. Pasaulio religijos ir kultūros, kelionių aprašymai, nesuskaičiuojami meno albumai, filmai pripildė šį įdomų metą, kuomet galėjau tiesiog „nardyti“ po įvairiausias žinias per daug nekvaršindama sau galvos apie save pačią. DDT ir Boriso Grebenščikovo muzika iškyla atminty kaip šio laikotarpio fonas.

Tačiau į studijų pabaigą, kaip naujo etapo šauklys, skausmingai išniro klausimai: – „Kas toliau?“, „Ką GALIU, SUGEBU veikti“, „Kuo galiu būti naudinga?“

Darbas baigtų studijų kryptyje atrodė visiškai neviliojantis, tad sekė nauja vidinė drama su pastangomis greitai kažkur save „pritaikyti“. Grafinio dizaino kursai bei nesėkmingas mėginimas dirbti šioje srityje, galų gale baigėsi apsisprendimu stoti į magistrantūros studijas Kaune, Vytauto Didžiojo Universitete. Meno istorijos ir teorijos mokslai tapo savotiška priebėga, atitolinusia kankinančius apsisprendimus dėl profesinės veiklos. Noras jaustis naudinga, padėti kitiems – silpnesniems nei aš pati, atvedė į savanoriško darbo su vaikais ir neįgaliaisiais patirtis. O nuo bakalauro studijų laikų užgimusi trauka Tolimiesiems Rytams, paskatino mokytis japonų kalbos ir tyrinėti Japonijos kultūrą, domėtis budizmu ir užsiimti Hatha Jogos bei Taiči praktikomis.

Savanorystė ir ši – „aš – geradarė – rolė man pasirodė labai artima, tad baigusi mokslus apsisprendžiau tęsti savanoriško darbo patirtis Portugalijoje.

Taip, sulig 25-eriais metais, prasidėjo naujas – „aš – tyrinėtoja“ etapas, kurio metu teko tyrinėti ne tik visiškai nepažįstamą portugališką kultūrą, mokytis naujos kalbos, susipažinti su žmonėmis iš įvairiausių pasaulio šalių, tačiau ir iš esmės susidurti su savimi pačia. Gausių išorinių įvykių, nuotykių ir patirčių apsuptyje, vidujai jaučiausi tarsi patekusi į dykumą, kurioje su visu aštrumu atsiskleidė tai, jog aš menkai tepažįstu save, visiškai nenutuokiu, kas man svarbu ir neįsivaizduoju, koks mano gyvenimo pašaukimas.

Tad šio etapo vedančiaisiais klausimais tapo:

„Ką NORIU veikti?“, „Kas man patinka?“, „Kuo esu svarbi, unikali?“

Pavadinčiau šį laiką autentiškumo, įgimtų duotybių paieška, kuri nebuvo nei lengva, nei paprasta ar romantiška. Gyvenimas svetimoje kultūroje, stengiantis kuo greičiau įsisavinti nelengvą kalbą, kad būtų įmanoma susišnekėti, neišvengiamai nuolat sukeldavo begalinės vienatvės ir melancholijos būsenas. Iš paskutiniųjų stengdamasi nepasiduoti depresyvioms nuotaikoms, kiek įmanydama mėginau atrasti tai, kas padėtų padėti sau pačiai. Taip ne tik sugrįžau prie Hatha Jogos ir Taichi praktikų, bet ir pradėjau intensyviau domėtis meno terapija, su kuria šiek tiek buvau susidūrusi Lietuvoje prieš savo kelionę.

„Kaip įgyti žinių?“, „Kaip pažinti save?“, „Kaip realizuoti save?“

Įdėtos pastangos davė rezultatus ir iš Portugalijos grįžau daugmaž žinodama, kas man įdomu ir, ką noriu toliau daryti. Pirmasis meno terapijos kursas Vilniaus pedagoginiame universitete, kaip Socialinio darbo specializacija, man pasirodė nuostabi galimybė. Įstojau į neakivaizdines magistrantūros studijas ir, tuo pačiu metu, įsidarbinau auklėtoja Kauno klinikų psichiatrijos klinikos vaikų-paauglių poskyryje. Tai buvo puikus savianalizės, saviraiškos, išmokimo ir malonumo mokytis, svarbių draugysčių užmezgimo metas. Jaučiausi esanti „aš – archeologė“: „kasinėjanti“ save tam, kad geriau suprasčiau save pačią ir, kad galėčiau padėti save pažinti ir kitiems.

„Kaip sugebėčiau gyventi kitoje šalyje, kitoje kultūroje?“

Tačiau, ryšiai, užmegzti Portugalijoje, vis smarkiau „beldėsi į širdies duris“. Tad, ilgai nedvejodama, 2007 metais, nusprendžiau sugrįžti. Išmokta kalba, atnaujintos pažintys padėjo kiek lengviau adaptuotis ir pradėti naują gyvenimo etapą poroje su draugu. Po metų sekė santuoka ir „kova už būvį“. „Aš – žmona“, „aš – emigrantė, iš visų jėgų mėginanti įsitvirtinti visuomenėje“, „aš – išgyventoja, prisitaikanti prie įvairiausių gyvenimo sąlygųKiek neįkainojamų patirčių būčiau praradusi, jei nebūčiau pasiryžusi šiam be galo visapusiškam, intensyviam „nuotykiui“!… Atradau, kiek stereotipų ir nelankstumo atsivežiau kartu su savimi į šią šalį… Tačiau tuo buvo pasirūpinta – juos nuolat laužė, lankstė ir gludino pats gyvenimas, pateikdamas įvairiausias situacijas ir iššūkius… O tam, kad užsidirbti išgyvenimui, teko užsiimti ne tik dailės terapijos konsultacijomis ir seminarais, bet ir įvairiausiais rankdarbiais, papuošalų kūrimu, uogienių bei lydyto sviesto virimu, darbu pardavėja, valytoja, vertėja… Nuolatinės, nepaliaujamos pastangos privertė atrasti didžiulį savo kūrybiškumą ir potencialą įvairiausiose veiklose. Tuo pačiu, kiekvieną kartą grįžusi į Lietuvą ieškojau galimybių dalyvauti meno terapijos ir kituose naudinguose seminaruose, kad galėčiau tiek „dirbti su savimi pačia“ tiek gilinti savo teorines ir praktines žinias. Žinių „alkis“ neapleido net ir pačių sunkiausių akimirkų akivaizdoje ar nesuskaičiuojamų veiklų sūkuryje. Intuityviai jis atvedė į Švelniosios Bio-Energetikos studijas. Šios žinios, 2010 metais įgytos intensyviuose kursuose Lietuvoje, man atvėrė naujas terapijos galimybes ir gelmes. Subtilus terapinis ir edukacinis modelis, apjungiantis eilę įvairių metodų bei pasitelkiantis kūną, mano asmeniniame saviugdos kelyje tapo didžiuliu šuoliu. Savų gyvenimo traumų įsisąmoninimas, gyvenimo scenarijaus suvokimas ir savo problemų šaknų atradimas padėjo pažvelgti į save ir į savo gyvenimą iš naujos perspektyvos. Terapinio proceso eigoje pavyko atrasti, atpažinti, atleisti ir paleisti eilę kamavusių prisiminimų, baimių ir problemų. Pamažu šias žinias pradėjau taikyti ir darbe su klientais, ir rezultatai džiugina bei stebina iki šiol tiek mano klientus, tiek ir mane pačią.

Nuolat gerėjantys kalbos įgūdžiai į mano gyvenimą nepaliaujamai vedė naujas pažintis, patirtis ir iššūkius. Sukūrusi savo internetinį puslapį portugalų kalba, pradėjau rašyti nedidelius tekstus apie terapijas, pamąstymus apie save, apie savo organizuojamus renginius ir apie patį gyvenimą. Paraleliai nuolatos užsiiminėjau jogos praktika ir toliau gilinausi į kultūrų ir religijų studijas. Šiuo laikotarpiu, netikėtu nuostabiu atradimu man tapo Pasaulio tautų šokiai ratu (dar vadinami Sakraliniais šokiais ratu). Gili jų simbolika, paprasta ir lengvai išmokstama choreografija, turtingas muzikinis kontekstas ir garantuotas vienybės, džiaugsmo, dėkingumo būsenų sužadinimas inspiravo nuolatinei jų praktikai besidžiaugiant atradimu, kad galiu šokti! 🙂

„Kaip labiau padėti sau?“, „Kas man naudinga?“

Bėgant laikui, nuolatinėje akistatoje su įvairiausiais sunkumais ir iššūkiais bei sveikatos problemomis, netikėtai kaktomuša susidūriau su būtinybe labiau užsiimti savimi – rūpintis savo sveikata, stiprinti pasitikėjimą savimi, drąsą, motyvaciją, empatiją. Vėlei vidinės mano pajautos atvedė mane ten, kur ir reikėjo – į Tibetietiško Vadžrajanos (dar vadinamo „Tantrajana“) Budizmo praktikų studiją. Pradėjusi praktikuoti Gydančiąją Tibeto Jogą Lu Jong, suvokiau, kad tai – būtent tai, ko man reikia. Iš amžių glūdumos iki mūsų atkeliavusios, kruopščiai su begaliniu atsidavimu ir pagarba Tibeto vienuolių ir jogų išsaugotos, praktikos, tarytum seniai laukta trūkstama dėlionės detalė, užpildė manyje žiojėjusią tuštumą.

„Kas aš esu?“ – „Aš – įrankis, tiltas, visuotinio „tinklo“ dalis“.

Neteko nė akimirkos dvejoti, kuomet studijos vadovė, Tibeto gydančiosios jogos, meditacijos ir kitų praktikų mokytoja Ana Taboada pasiūlė man tapti Lu Jong mokytoja. Pajutau, kad mano gilus ryšys su šia praktika gali būti naudingas ir kitiems. Taip mano saviugda ir profesinės veiklos pasipildė dar viena sritimi, lyg siūlas apjungiančia visas kitas.

Tačiau, jei tuomet galvojau, kad šios studijos, kurias laikiau didžiuliu iššūkiu sau (tiek finansine, tiek ir studijų bei egzaminų laikymo portugalų kalba, prasme), tapo mano  didžiausiu pasiekimu, teko vėlei nustebti. Seniai svajota galimybė pasigilinti į Budistinę psichologiją, pasirodė ranka pasiekiama. O netrukus po jos teko priimti dar vieną kvietimą tapti ypatingai artimos man praktikos – Tibeto Išminties Kardo “Tog Chod“ mokytoja… Ir žinau, kad tai – toli gražu ne pabaiga. 🙂 Savo pastarųjų metų “kelionėje“ ne kartą teko įsitikinti, kad su tinkama motyvacija, pasitikėjimu ir drąsa, viskas yra įmanoma… Taip pamažu atėjo suvokimas, kad man atsivėrė kelias, nuolat pateikiantis naujus “kvietimus“ – iššūkius toliau visapusiškai ugdyti save… Gyvenimas teka, nuolat besikeisdamas ir tenka nepaliaujamai prisitaikyti prie jo tėkmės, permąstyti ir atsirinkti tai, kas svarbiausia, kas reikalingiausia, kas naudingiausia tiek man pačiai, tiek ir kitiems…

„Kas aš esu?“ – „Esu visa, kas esu savo gyvenimo kelyje“.

Vis labiau gilinantis į budistinę filosofiją, psichologiją ir sveikatingumo bei saviugdos praktikas, tiek domintis savarankiškai, tiek ir dalyvaujant įvairiausiuose mokymuose, intensyvaus atsiskyrimo praktikose (ritrytuose) ir seminaruose, pajutau, kaip keičiasi mano pačios asmenybė tiek savo gyvenimo atžvilgiu, tiek darbe ir santykiuose su kitais. Jėgos ir motyvacija, pasitikėjimas savimi, vidinis aiškumas, kurių taip ieškojau, pamažu vis ryškiau skleidžiasi mano gyvenime ir įkvepia priimti naujus drąsius sprendimus. Vienas tokių sprendimų – po aštuonių metų gyvenimo Portugalijoje, grįžti į Lietuvą ir viską pradėti iš naujo…

Savo gyvenimo kelionę galiu pavadinti „tekėjimu kartu su gyvenimu“: iš vidinio chaoso – į konstruktyvų, kūrybišką, lankstų būvį; iš baimės ir vienatvės – į pasitikėjimą, drąsą ir vienybės pojūtį; iš radikalumo, kietakaktiškumo – į subtilumą, švelnumą ir atvirumą; iš polinkio į depresiją ir atsiribojimą – į vis didėjantį gyvenimo džiaugsmą, atsipalaidavimą, atjautą; iš duotybių – į galimybes…

<<<<<<<>>>>>>>

2016.03.04

Apie naują etapą Lietuvoje…

Sulaukusi galybės klausimų, kaip man sekasi grįžus namo, kaip aš jaučiuosi naujajame savo gyvenimo etape, sumaniau glaustai apžvelgti šį – maždaug pusės metų laikotarpį ir šį bei tą brūkštelti… 🙂

Ir vėl pradėsiu klausimu:

Ar pastebėjote, kaip priėmus tam tikrus sprendimus gyvenimas pateikia “testus“? Tarsi norėdamas mus patikrinti ar tikrai apsisprendėme, ką šioje konkrečioje situacijoje pasirinksime, ar, vis dėlto, nesugrįšime prie seno modelio, ar rasime drąsos ir pasitikėjimo savimi įgyvendinti ir tęsti toliau tai, kam pasiryžome?

Taip šiuo metu jaučiuosi ir aš pati… Jaučiuosi taip, lyg būtų tikrinamas mano apsisprendimas, kantrybė, pasitikėjimas savimi ir galimybių ribos… Tačiau, žinodama, kad nauji sprendimai nereiškia, kad nuo šiol bus lengva ir visa vyks “lyg sviestu patepta“, žiūriu į tai, kaip į tolesnį asmeninio augimo ir mokymosi procesą. O šis procesas nėra lengvas, tačiau jis – įdomus, kūrybiškas, iššaukiantis… Gyvendama tuo ir dirbdama tai, kuo tikiu, kas yra mano pašaukimas, turiu nepaliaujamai koncentruoti dėmesį į savo motyvaciją ir dėti galybę pastangų įgyvendinant sumanymus. Tačiau, tokia yra laisvo pasirinkimo kaina ir moku ją iš visos širdies.

Galiu pasidžiaugti, kad šis naujas etapas, kuris dar tetrunka tokį neilgą laiką, jau spėjo man atnešti gausybę naujų patirčių ir atradimų. Nenuilstamas Lu Jong ir Tog Chod užsiėmimų vedimas, seminarų rengimas, bendradarbiavimo galimybių atskleidimas, masažai ir psichoterapinės pagalbos veikla, vertimo paslaugos tapo mano gyvenimo būdu. Vis labiau jį išgyvenu kaip gilų savo pašaukimą ir vis labiau jaučiuosi “tiltu“ tiek tarp žmonių, tiek ir asmeniniame kontakte su kiekvienu žmogumi, kuriam tampu “įrankiu“ į geresnę savijautą, didesnį pasitikėjimą savimi ir į gilesnį savęs pajautimą.

Tuo pačiu, pamažu gyvenimas mane veda ir į senos svajonės išpildymą – dirbti keliose šalyse, teikiant visas savo mylimas paslaugas.

Neseniai manęs paklausė ar nebijau, kad nesukurdama savo klientams stabilumo, juos prarasiu ir nesugebėsiu dirbti bei savęs išlaikyti? Atsakau – nebijau. O ar pats gyvenimas yra stabilus ir nekintamas? Ar galima ką nors nuolat “turėti“ ir kas yra “praradimas“? Gyvenimas yra nuolatinė kaita. Gyvenimas yra  lyg traukinys, į kurį įlipa ir iš kurio išlipa srautai žmonių. Su vienais pakeliaujame ilgiau, su kitais – trumpiau. Vieni įlipa, kiti – išlipa, treti – pereina į kitus vagonus… Iš visos širdies tikiu, kad gyvenant pagal savo pajautą, tie žmonės, kuriems esi reikalingas, vienaip ar kitaip atkeliauja iki tavo “vagono“ tam, kad su tavimi susitiktų ir kažkiek pabūtų kartu. 🙂

Tad Gegužės mėnesį vėl keliausiu į Portugaliją mėnesiui laiko dirbti ir mokytis. Prisiėmusi atsakomybę už savo teikiamų paslaugų kokybę, keliausiu ir į Vokietiją laikyti Lu Jong ir Tog Chod egzaminų, kurie, kaip kokybės garantija, laikas nuo laiko yra privalomi visiems šių praktikų mokytojams.

Dar viena džiugi naujiena, kuriai ilgai ruošiausi – Portugalijoje manęs laukiantys intensyvūs “Mindfulness“ meditacijos mokytojų kursai su Mokytoju Lama Tulku Lobsang Rinpoče. Šie išsamūs kursai ir egzaminai bei asmeninė intensyvi praktika įgalins mane teikti jums dar vieną svarbią paslaugą – meditacijos mokymus ir užsiėmimus.

Tad gyvenimas teka toliau su visais iššūkiais ir dovanomis. O aš ir toliau su jumis dalinuosi tuo, kuo galiu ir kiek galiu. Todėl širdingai dėkoju jums – skaitantiems tai, ką rašau ir besikreipiantiems į mane tiesiogiai įvairiausiais klausimais bei besidžiaugiantiems mano paslaugomis, nes be jūsų negalėčiau būti nei tiltu, nei įrankiu, nei augti pati. 🙂

Na, o pabaigai kelios fotografijos iš šio etapo:

SONY DSC

Pirmasis, po grįžimo iš Portugalijos, Gydančios Tibeto Jogos Lu Džong seminaras 2015.08.27 Kūrybinės Raiškos centre Kaune

2015.9.01

Pristatomieji įvairių veiklų užsiėmimai Kūrybinės Raiškos centre Kaune 2015.09.01

 Maratonas - 2015.09.05

Pirmasis maratonas Kaune 2015.09.05

 Radijo stotyje

 Kartu su Sigita Kupčiūniene (Raiškos Terapijos centro vadove) interviu radijo stoties “Pūkas“ kultūros laidoje

Lu Dzong Ieva Gym studijoje

 Gydančios Tibeto Jogos Lu Džong užsiėmimas “Ieva Gym“ studijoje Kaune

 LDTTA susitikimas 2016.01.10.-4

Lietuvos Dailės Terapijos Taikytojų susitikimas 2015.01.10,

Fotografijoje – Pasaulio tautų šokių ratu akimirka

Ugne_interviu 2016 02

2016.02.19 – 26 Žurnale “Ji” išspausdintas interviu: “Tibeto praktikos leido padėti sau ir kitiems“

Su Catarina Sobral

Knygų mugė Vilniuje 2016.02.26, LRT studija, kur teko vertėjauti puikiai portugalų menininkei – knygų iliustratorei Catarinai Sobral.

<<<<>>>>

Įspūdžiai iš kelionės ir planai 🙂

sokiai ratu su Marija 2- 2016.05
Mielieji, štai ir grįžau po savo kelionių, kupina įspūdžių, sėkmingai įgyvendinusi visus savo planus ir sulaukusi didžiulio palaikymo ir šiltų atsiliepimų apie savo darbus bei veiklas.
Šios mano kelionės metu pasitvirtino mintis, kad iššūkiai padeda mums atrasti savyje tai, apie ką net nežinojome. Jie yra tai, kas išplečia galimybes, jie padeda mums peržengti savo ribas. “ (Cicely Tyson)

SONY DSC

Grįžau kupina dėkingumo širdimi dėl galimybės susitikti tiek puikių žmonių, dirbti savo mylimus darbus, padėti tiems, kas kreipėsi pagalbos, keliauti, pažinti, atrasti, išmėginti ir … sugrįžti…

Viešnagė Portugalijoje šįkart buvo itin darbinga. Naujai užsimezgęs bendradarbiavimas su terapijų centru “Erdvė Būti”  atnešė puikius rezultatus – pavyko suteikti gausybę konsultacijų ir atlikti eilę masažų, o taip pat surengti du seminarus tema “Mano gyvenimo istorija – mano įrankis asmeninei transformacijai (Švelniosios Bio-Energetikos perspektyva)“, kurie sulaukė nemažo dėmesio ir pasisekimo.

 
Šalia visų darbų ir mokslų, vėl nudžiugino pasaulio tautų šokių ratu susitikimas su Maria Barroso. Atpalaiduojanti, gaivinanti šokio galia buvo nuostabus poilsis protui ir kūnui.
sokiai ratu su Marija 5- 2016.05
 

sokiai ratu su Marija - ranku ratas centre - 2016.05Tuo pačiu, pavyko įgyvendinti vieną iš savo svajonių – baigti intensyvius Mindfulness (Sutelkto į vieną tašką proto) meditacijos mokytojų kursus, vedamus Tibeto Lamos Tulku Lobang Rinpočės ir sėkmingai išlaikyti baigiamąjį egzaminą. 29. May 2016- MINDFULNESS CERTIF. - PORTUGAL

Mindfulness Teachers education - Portugal - 2016.05
Iš Portugalijos iškeliavau į Vokietiją laikyti Tibeto Išminties Kardo (Tog Chod) ir Gydančiosios Tibeto Jogos (Lu Jong) egzaminų, kurie yra privalomi šių praktikų mokytojams kas keletą metų. Tai buvo labai intensyvi patirtis, tačiau kinietiškame “sėkmės sausainyje” rasta žinutė – “Viskas einasi gerai. Sėkmė” – pasitvirtino. :) Visus teorinius ir praktinius egzaminus pavyko sėkmingai išlaikyti, o savaitgalio mokymai, vedami brangaus Mokytojo Tulku Lobsang dar labiau sustiprino motyvaciją ir pripildė dėkingumo bei stiprybės toliau tęsti savo Kelionę.
2016.06 - Tog Chod and Lu Jong exams - Germany
 
 

Kūryba tęsiasi toliau – ir vėl naujas etapas :):)

2018.03.07

Juodkrantej.2017.08

Taip, po 2,5 metų Lietuvoje, galiu vėl pasidžiaugti, kad atėjo laikas naujam laikotarpiui, kuomet intensyvus saviugdos darbas, motyvacija bei pastangos profesinėje veikloje atskleidė savo rezultatus. Visa asmeninė ir profesinė – nuo 2007 metų sukaupta patirtis ir įgūdžiai leido sukurti naują psichoterapinį-edukacinį modelį: “Kompleksinę psichoterapiją©“, o teigiami ir jautrūs klientų atsiliepimai patvirtino, kad einu teisinga linkme. Apie šį modelį informaciją rasite čia:
Šio – naujo laikotarpio įžvalgas, patirtis ir potencialą nuostabiai atspindi netikėtai mano atrastas Maorių (Naujoji Zelandija) simbolis “Koru“. Jį pasirinkau savo naujuoju logotipu, išreiškiančiu nuolatinio nepaliaujamo judėjimo iš vidaus į išorę ir iš išorės į vidų), kaip simbolį kaitos: mūsų amžiaus, gyvenimo etapų, kūno, proto, santykių, gamtos, pasaulio… Šis simbolis kalba apie mūsų gyvybinę energiją ir naują pradžią, kūrybą, stiprybę ir taiką; apie gebėjimą pažinti ir priimti savo prigimtį ir, tuo pačiu, atskleisti savo potencialą, atrasti savo vidinį centrą, savo vidinę išmintį bei, tokiu būdu, vis sklandžiau integruotis į supantį įvairialypį ir nuolat kintantį pasaulį. Kartą išgirdau vieno rusų mokslininko – matematiko pasisakymą apie tai, jog net ir paties niršiausio vėjo sūkurio centre visuomet yra absoliučios ramybės ašis, kurioje nėra jokio judėjimo. Tai nuostabiai išreiškia poliariškumo principą, kuris sudaro tiek mus, tiek ir supančią visatą. Juk visa egzistuoja tuo pačiu metu ir visa yra reikalinga. Ir tik nuo mūsų požiūrio priklauso kaip mes sugyvename su poliariškumu savyje ir aplink save bei kaip išnaudojame jo teikiamas galimybes. 
cropped-koru

Tai atnešė begalinį džiaugsmą ir pasitenkinimą bei leido atsirinkti svarbiausias veiklas ir rasti laiko skirti dėmesio itin aktualiai ir esminei temai man asmeniškai ir mano klientėms, kolegėms, draugėms – moterystę.

Moters potencialas ir įvairios moters pusės, kaip išlikti moteriška versle ir profesinėje veikloje, moteris tarpusavio santykiuose – temos, į kurias pradedu telktis šiuo nauju laikotarpiu. Kaip visada, esu pasiruošusi asmeniškai išgyventi visus reikalingus procesus ir kaupti žinias, kad galėčiau perteikti jas toms, moterims, kurios taip, kaip ir aš pati, yra pasiruošę giliau pažinti save ir atsiskleisti. O kol kas visi esate laukiami:

  • Kompleksinės Psichoterapijos© sesijose,
  • Gydančios Tibeto Jogos Lu jong,
  • Tibeto Išminties Kardo Tog Chod,
  • Sutelkto Proto Meditacijos Mindfulness užsiėmimuose,
  • Masažo sesijose,
  • Saviugdai bei sveikatingumui skirtuose renginiuose

Kuomet prisiimame atsakomybę už savo gyvenimą ir jo kokybę, tampame savo gyvenimo kūrėjomis/ais ir visi gyvenime sutinkami iššūkiai ir sunkumai pasitarnauja kaip stimulas vis gilesniam savęs pažinimui ir savo galimybių atskleidimui. Esame nepaliaujamame mokymosi ir kūrybos procese. Nepriklausomai nuo amžiaus išliekame jaunatviški ir lankstūs kūnu, protu ir dvasia. Gebame vis labiau mylėti ir priimti save, gyvenimą ir supantį pasaulį su visais jo gyventojais. O tai ir yra esmingiausias mūsų indėlis.

Įrašo “APIE MANE” komentarai: 2

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s