Straipsniai

lu-jong-5-elementai-edita-zurnale-2016-09-jpg

2016 metų Rugsėjo mėnesio žurnale EDITA Nr.9 

5 Gydančios Tibeto jogos Lu Jong pratimai rytinei mankštai

Įprasta rytinė mankšta jau pabodo, o to, kas neįdomu, nesinori. Išbandykite 5 gydančiosios Tibeto jogos pratimus! Jie naudingi ne tik kūnui, bet ir fizinei bei dvasinei sveikatai. Sertifikuota Lu Jong jogos mokytoja Ugnė Mikalauskaitė.

Gydančioji Tibeto joga Lu Jong – tai amžių patirties subrandinta sveikatingumo sistema, paremta Tibeto medicinos žiniomis, kuri iki mūsų atkeliavo iš tolimos Tibeto šalies, plytinčios Himalajų aukštikalnėse. Ją į Vakarų pasaulį atnešė ir vakariečių fizinėms galimybėms bei poreikiams pritaikė garbus aukšto rango Tibeto lama Tulku Lobsangas Rinpočė. Jis yra Tibeto medicinos medikas, astrologas, jogos, įvairių meditacijos technikų, tibetietiško masažo ir kitų budistinių Tantrajanos linijos saviugdos bei sveikatingumo praktikų Mokytojas.

Lu Jong per judesį, kvėpavimą ir susitelkimą padeda atsipalaiduoti, išsilaisvinti nuo įtampų, pasirūpinti savo stuburo, sąnarių, vidinių organų sveikata, taip pat darnesniu imuninės, virškinimo ir kvėpavimo sistemų funkcionavimu. Be gydančio poveikio, praktikuodami Lu Jong jogą, gebame vis aiškiau pajusti natūralius savo kūno poreikius. Atliekant pratimus, mus lydintis susitelkimas ir atsipalaidavimas stimuliuoja hormonų gamybą mūsų organizme ir skatina pajusti vidinį komfortą ir laimę.

Pirmoji ir pagrindinė Lu Jong jogos pratimų grupė „5 elementai“ puikiai tinka ir rytinei mankštai – pakanka jiems skirti 15 min. Jeigu „užsikabintumėte“ ir norėtumėte sužinoti daugiau, Nangten Menlang International tinklalapyje galima įsigyti knygelę ir DVD.

Pratimų grupė „5 elementai“

1. „Ngangmo Chu Tung“ – „Kaip tibetietiška žąsis geria vandenį“

Elementas – erdvė.

Fizinis poveikis: naudinga visų tipų ligų atveju, taip pat vėjo, tulžies, gleivių ir kraujo ligų atvejais.

Poveikis protui ir emocijoms: užteršta savybė – šykštumas, priešnuodis – dosnumas, tyra savybė – pusiausvyra.

Energinis poveikis: atveria bambos ir širdies energetinį centrą.

Kvėpavimas: įkvėpkite ruošdamiesi atlikti pratimą; iškvėpkite lenkdamiesi žemyn; įkvėpkite grįždami į vertikalią poziciją; sulaikykite kvėpavimą lenkdamiesi atgal ir grįždami į pradinę padėtį.

2. „Drongmo Sur Dung“ – „Kaip jakas kasosi petį“

Elementas – žemė.

Poveikis fiziniame lygmenyje: naudinga naujų karščio ligų atvejais.

Poveikis protui ir emocijoms: užteršta savybė – puikybė, priešnuodis – atsidavimas / ištikimybė, tyra savybė – ramybė.

Energinis poveikis: atveria bambos energinį centrą.

Kvėpavimas: įkvėpkite sukdamiesi į kairę ir artindami dešinį petį link priešingo kelio; sulaikykite kvėpavimą pasisukdami į šoną; iškvėpkite grįždami į vertikalią poziciją; pakartokite tą patį, sukdamiesi į kitą pusę.

3. „Kyangmo Nyel Tang“ – Kaip laukinis arklys atsigula“

Elementas – vėjas.

Fizinis poveikis: naudinga tulžies ir gleivių ligų atvejais.

Poveikis protui ir emocijoms: užteršta savybė – pavydas, priešnuodis: vertinimas / dėkingumas, tyra savybė – meilė.

Energinis poveikis: atveria širdies energetinį centrą.

Kvėpavimas: įkvėpkite sukdamiesi į kairę ir artindami dešinę alkūnę link priešingo kelio; sulaikykite kvėpavimą pasisukdami į šoną; iškvėpkite grįždami į vertikalią poziciją; pakartokite tą patį, sukdamiesi į kitą pusę.

4. „Trayi Lung Zin“ – „Kaip sakalas sklendžia vėjyje“

Elementas – ugnis.

Fizinis poveikis: naudinga senų karščio ligų atvejais.

Poveikis protui ir emocijoms: užteršta savybė – pyktis / neapykanta, priešnuodis – kantrybė, tyra savybė – atjauta.

Energinis poveikis: atveria bambos energetinį centrą.

Kvėpavimas: įkvėpkite ruošdamiesi atlikti pratimą; iškvėpkite lenkdamiesi žemyn ir artindami smakrą link krūtinės; įkvėpkite ištiesindami kaklą ir grįždami į vertikalią poziciją; sulaikykite kvėpavimą lenkdamiesi atgal ir grįždami į pradinę padėtį.

„Ling Shi Ta Dril“ – „Kaip tarp 4 žemynų iškyla naujas kalnas“

Elementas – vanduo.

Fizinis poveikis: naudinga šalčio ir gleivių ligų atvejais.

Poveikis protui ir emocijoms: užteršta savybė – prisirišimas / įsikibimas, priešnuodis – altruizmas, tyra savybė – nesavanaudiškumas.

Energinis poveikis: atveria širdies energetinį centrą.

Kvėpavimas: įkvėpkite keldami sukabintas rankas aukštyn; trumpam sulaikykite kvėpavimą, kai vertikalioje pozicijoje tempiatės aukštyn; iškvėpkite nuleisdami rankas žemyn ir apačioje spusteldami pažastų zoną.

Po kiekvieno pratimo po 3 kartus atliekamas apvalantis kvėpavimo pratimas „Lung Ro Sel“ – „Iškvepiant užsistovėjusį orą“.

Atsistokite tiesiai, pėdos dubens plotyje. Abi rankas laikykite bambos lygmenyje, kelių centimetrų atstumu, delnais aukštyn arba žemyn. Giliai įkvėpkite per nosį. Įkvėpdami kelkite rankas iki pečių (pečių stenkitės nepakelti). Iškvėpdami per burną ar nosį, leiskite rankas delnais žemyn, iki bambos tardami mantrą „HA“.

SVARBU!

Derinti judesius su kvėpavimu.

Suktis ir lenktis tiek, kiek leidžia kūnas.

 Nuotraukos Nangten Menlang International, https://tulkulobsang.org/en,

<<<<>>>>

Dvasines praktikos - 2016.05.19 - JI

2 praktikos gerai dvasinei savijautai

Mūsų dvasinė sveikata glaudžiai susijusi su fizine savijauta. Tačiau kažkodėl daugelis tai pamirštame ir visų pirma rūpinamės savo kūnu, materialine gerove, o sielai, vidaus pasauliui laiko nelieka. Verta susimąstyti, nes būtent psichologinės priežastys sukelia fizinius negalavimus.Kaip galėtume sau padėti?

Konsultuoja sertifikuota Tibeto sveikatingumo ir saviugdos praktikųinstruktorė

Ugnė Mikalauskaitė

 Budistinė filosofija siūlo mums tokią išeitį, kuri nereikalauja radikalių sprendimų, milžiniškų pastangų ar ypatingų gebėjimų. Juk nebūtina tapti jogu ar šventumo siekiančiu atsiskyrėliu, kad gyventume prasmingą, laimingą ir visavertį gyvenimą. Kiekvienas mūsų turime begalinį vidinį potencialą – savo išminties lobyną, kurį pažinę galime gyventi vis geriau, skirti dėmesio saviugdai ir sveikatingumui, panaudoti savo patirtį ir žinias kasdieniame gyvenime. Kitaip tariant, mūsų gyvenimo kokybė – tai mūsų požiūrio klausimas.

Tibeto išminties kardas (Tog Chod). Kas tai?

       Pagal budistinį Tantrajanos mokymą, kiekvienas savo labui galime panaudoti tai, ką turime: savo kūną, protą, emocijas, įprastą gyvenimo, darbo, šeimos aplinką. Nes į visa galima žvelgti kaip į galimybę, kaip į mokymosi ir vidinės transformacijos procesą. Juk kaip per protą veikiame savo kūną, taip ir per kūną veikiame savo protą. Išgyvendami gilų kontaktą su savo kūnu  ir vidinį komfortą bei vidinę tylą, atrandame begalinę lyg visatos erdvė proto ramybę ir aiškumą.  Išmokę transformuoti neigiamas emocijas į pozityvias, įgyjame pasitikėjimo savimi ir drąsos priimti visus įmanomus gyvenimo iššūkius.
Atrastas vidinis potencialas ir sveikas pasitikėjimas savimi įgalina mus priimti tai, kas į mūsų gyvenimą ateina ir ko negalime keisti.Taip pat keisti, ką galime keisti, ir paleisti tai, kas iš mūsų gyvenimo išeina. Toks harmoningas tekėjimas atpalaiduoja, sužadina spontaniškumą, natūralų humoro jausmą ir padeda išgyventi vidinę laisvę.

         Keisdamiesi patys, darome įtaką ir aplink mus esantiems žmonėms. Taip, lyg lašui įkritus į vandenį, gera mūsų savijauta ratilais sklinda į visas puses, pozityviai paveikdama kitus žmones. Tokia yra Tibeto išminties kardo (Tog Chod) praktikos esmė. Ir norint tai praktikuoti, nereikia domėtis budizmu – šis metodas yra prieinamas kiekvienam ir visai nesvarbu, kokio amžiaus, lyties, sveikatos būklės, filosofinių ar religinių pažiūrų yra žmogus.

Per kūną atrasti dvasinę pilnatvę

        Tibeto išminties kardas (Tog Chod)  – tai dinaminės meditacijos metodas, ypač tinkamas nuo šiuolaikinio gyvenimo tempo pavargusiems žmonėms. Ši praktika padeda pagerinti tiek fizinę, tiek dvasinę savijautą: atsikratyti nerimo, baimių, vidinės sumaišties ir nesaugumo, susikaupti ir nurimti.

         Šios praktikos kūrėjas – Tibeto lama Tulku Lobsang Rinpoche. Jis suderino tradicinius vienuolių ritualinius šokius “Yaman“ su “Kalačakros“ judesiais ir pritaikė praktiką šių laikų moderniai visuomenei. “Kalačakra“ (skr. Laiko Ratas) – Budos mokymas, aiškinantis specifines praktikas, susijusias su laiko, planetų judėjimo ciklais ir mūsų vidiniais procesais. Atlikdami šią praktiką išmokstame atsipalaiduoti, pajusti gyvenimo tėkmę ir vidujai bei išoriškai save subalansuoti tam, kad pajustume savo potencialą ir galėtume pasitarnauti kitiems.

         Ši praktika susideda iš nesudėtingų judesių, kurie atliekami laikant rankose kardą. Kardas – giliausios išminties simbolis, mokytojas, vedantis mus praktikos metu į vidinę transformaciją. Judesiai, suderinti su mantromis ir kvėpavimo technika, padeda pyktį pakeisti atjauta, baimę – drąsa ir ryžtu priimti reikalingus sprendimus, o tingumą pakeisti valios jėga. Susikaupimas ir galia, kurios įgyjame praktikuodami Tog čiodą, padeda įveikti tai, kas kankina, ir pajusti proto ramybę, aiškumą, pajusti pasitikėjimą savimi ir emocinę pusiausvyrą.

         Tibeto išminties kardo praktika grąžina mus į esamą akimirką, kurioje drąsiai pasitinkame negatyvias emocijas ir jas įveikę nugalime savo priešus. Sutramdę egoizmą, atrandame erdvią, beribę ramybę, aiškumą, vidinę galią, išmintį ir meilę bei atjautą.

Kur galima išmokti šios praktikos?

         Tibeto išminties kardo praktikos galima išmokti Kaune. Reguliari praktika grupėmis vyksta Kauno įgulos karininkų ramovės sporto salėje. O individualių užsiėmimų laikas ir vieta derinama asmeniškai. Kartkartėmis rengiami seminarai, kuriuose yra galimybė pasigilinti į šios praktikos filosofiją (https://ugnemikalauskaite.wordpress.com).

         Nors praktikos poveikį galime pajusti jau per pirmąjį susitikimą, bet tam tam, kad jis būtų gilus ir ilgalaikis, o praktikos metu įgytą patirtį galėtume pritaikyti savo gyvenime, reikia reguliariai praktikuotis.

Pasaulio tautų šokių ratu prasmė

         Jau nuo senų senovės žmonės burdavosi į ratą, kad dalytųsi istorijomis ir pasakojimais, atliktų ritualus, šoktų ratu. Magiška figūra – apskritimas – vienija visus į bendrą sambūrį, kuriame įvyksta sąlytis su savimi, grupe,  žmonija, net visata, grįžtama prie savo šaknų.

       Kodėl ratas? Šia forma žmonės išreikšdavo metų laikų kaitą, žemės darbų cikliškumą (sėją, augimą, brendimą ir derliaus nuėmimą), Saulės, Mėnulio, žvaigždžių ir planetų judėjimą; taip pat ir kvėpavimo bei širdies dūžių ritmą; gyvenimo ir mirties kaitą.

        Rato simbolis puikiai tiko ir svarbius gyvenimo įvykius įprasminantiems ritualams: gimties stebuklui, brandos apeigoms, vestuvėms bei laidotuvėms. Ratas ar apskritimas yra laikoma ypatinga geometrine forma, nes ji išreiškia tobulumą ir pilnatvę, kurios siekia žmogus. Visi rato taškai yra vienodai nutolę nuo centro, o visi žmonės rate, pasisukę vieni į kitus, jaučiasi lygūs ir vienodai svarbūs. Ratą sudaro erdvė, kuri tiek skiria žmones tam tikru atstumu, tiek  juos vienija. Ši erdvė taip pat sudaro sąlygas bendrai kūrybai. Pats ratas yra žmonių kūrinys, kuriame skirtingi pradai susiejami į vieną šventą visumą. Ratas išreiškia absoliučią harmoniją ir vienybę visose gyvenimo srityse.

Šokių ratu kilmė

Pasaulio tautų šokiai ratu, dar vadinami sakraliniais šokiais ratu, atsirado 5-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Bernhardo Wosieno dėka. Šis austrų kilmės šokėjas ir choreografas sumanė patyrinėti ir išmėginti senuosius Rytų Europos šokius ratu. Jis atrado senąsias žmogaus vidinio susivienijimo su savimi ir išorinio susijungimo su grupe šaknis, „meditaciją, naudojant šokį kaip kelią į tylos gelmę.“         Prasidėjus 8-ajam dešimtmečiui, B. Wosienas buvo pakviestas į neseniai susikūrusią škotų Findhorno bendruomenę, kad pasidalytų surinktais šokiais ratu ir tais šokiais, kuriuos pats sukūrė. Šie šokiai taip prigijo, kad Findhorno bendruomenė tapo Pasaulio tautų šokių centru.

Iš čia ši praktika pradėjo plisti po visą pasaulį, tiek originaliu pavidalu, tiek ir specialiai sukurtomis choreografijomis (meditacinio ar linksmo pobūdžio, skambant folklorui, maldai, šiuolaikinei muzikai ar kt.).

Kūrybiniame procese dalyvauja visi

Šokant ratu paprastai groja skirtingų stilių melodijos.

Šokiui vadovauja vienas asmuo, kuris prieš pradedant šokti parodo nesudėtingus kiekvieno šokio judesius, ir žmonės, susikibę rankomis ar tiesiog sustoję ratu, visi kartu šoka.

Paprastai pasaulio tautų šokiai ratu praktikuojami įvairiais tikslais ir įvairiomis progomis – kaip asmeninės saviugdos priemonė, dvasinė praktika, šventimo būdas, grupės integravimo metodas ar kaip pagalba paruošiant žmones tam tikram renginiui ar veiklai, kaip terapinė ar edukacinė priemonė dirbant su vaikais, paaugliais, pagyvenusiais žmonėmis, įmonėse ir kt.

Svarbiausia tai, kad šokiams ratu nereikia jokių ypatingų gebėjimų, žinių ar patirties. Pakanka noro tai patirti ir duoti rankas šalia esantiems žmonėms. Taip tampame tarsi jungtimi ir dalyvaujame kūrybiniame grupės procese, esame pasiruošę duoti ir priimti.

Kuo naudingi

  • lavina pusiausvyrą ir koordinaciją;
  • stimuliuoja smegenų veiklą;
  • ugdo socialinius įgūdžius, stiprina pasitikėjimą savimi.
  • leidžia geriau pažinti ir pajusti savo kūną.

Taikos ir žmogiškumo žinia

Šokti galime kiekvienas, neatsižvelgiant į amžių ar gebėjimus. Šokdami atsiveriame džiaugsmui, spontaniškumui ir bendravimui. Žaidimo elementai šokant stimuliuoja linksmą, smalsią, gyvybingą mūsų asmenybės pusę, kuri padeda mums tapti lankstesniems, labiau atsipalaiduoti ir prisitaikyti prie įvairiausių aplinkybių bei situacijų, pasinaudojant humoro ir kūrybiškumo galiomis.

Tai – praktika, skatinanti vienytis, dalytis ir bendrauti Taip skleidžiama taikos ir žmogiškumo žinia, kuri mums visiems labai svarbi.

Ši praktika ypač populiari Brazilijoje, kur žmonės buriasi į šokančius ratus parkuose, mokyklose, ligoninėse ir įvairiausiuose centruose. Taip pat Škotijoje, ypač Pasaulio tautų šokių centre Findhorne, kur kasmet vyksta tarptautiniai renginiai, suburiantys žmones iš viso pasaulio. Kitos šalys: JAV, Anglija, Portugalija. Neseniai Kaune vyko seminaras, kurį vedė viešnia iš Portugalijos Maria Barroso.

<<<<>>>>
Ugne_interviu 2016 02Tibeto praktikos leido padėti sau ir kitiems „Savo gyvenimo kelionę galiu pavadinti tekėjimu: iš vidinio chaoso – į konstruktyvų, kūrybišką, lankstų būvį; iš baimės ir vienatvės – į pasitikėjimą, drąsą ir vienybės pojūtį; iš polinkio į depresiją ir atsiribojimą – į vis didėjantį gyvenimo džiaugsmą, atsipalaidavimą, atjautą; iš duotybių – į galimybes“, – sako Ugnė Mikalauskaitė.

 Gydančioji Tibeto joga (Lu Džong), švelnioji bio – energetika, meno terapija, masažas, Tibeto išminties kardas (Tog Čod), pasaulio tautų šokiai ratu – tai veiklos, kuriomis užsiima Ugnė Mikalauskaitė. Mano pažintis su ja prasideda nuo Tibeto išminties kardo (Tog Čod) praktikos.

Į užsiėmimą Kauno karininkų ramovėje besirenkančias moteris Ugnė pasitinka su šypsena, kiekvieną šiltai apkabina, nuoširdžiai kalbasi. Ir aš pajuntu ryšį su tomis, kurios čia atėjo. Tog Čod – dinaminė meditacija, sukurta specialiai šiems laikams, pagal ritualinius Tibeto vienuolių šokius. Sustojame ratu, trumpas apšilimas, o paskui imame į rankas medinius kardus ir sekdamos Ugnę atliekame nesudėtingus judesius. Juos deriname su mantromis ir kvėpavimu. Pratybų tikslas – paleisti viduje susikaupusį pyktį, baimę, nerimą. Be abejo, norint pajausti Išminties kardo poveikį, nepakanka užsiėmime apsilankyti vieną ar du kartus, tai praktikuoti galima ir namuose.

Ugne, nuo ko prasidėjo jūsų kelias į Tibeto gydančiosios jogos, meditacijos ir kitas praktikas?

Baigusi vidurinę mokyklą Kaune, pasirinkau meno istorijos, teorijos ir kritikos Vilniaus Dailės Akademijoje. Turėjau palikti namus ir susivokti tapusi studente. Gyvenimas svetimame mieste, tarp naujų žmonių, buvo puikus savarankiškumo pradžiamokslis, padėjęs bręsti, kaupti žinias ir pamažėle atrasti tai, kas įdomu. Jaučiausi taip, lyg prieš mano akis būtų vėręsis pasaulis. Studijų metais susidomėjau pasaulio religijomis ir kultūromis, ypač traukė Tolimieji Rytai. Tai kiek vėliau mane paskatino mokytis japonų kalbos ir tyrinėti Japonijos kultūrą, domėtis budizmu, užsiimti Hatha jogos bei taiči praktikomis.

Tačiau studijos baigėsi, ir kas toliau?

Skausmingai išniro klausimai, ką sugebu, kuo galiu būti naudinga. Darbas pagal specialybę neviliojo, tad prasidėjo nauja vidinė drama su pastangomis greitai kažkur save „pritaikyti“. Grafinio dizaino kursai ir nesėkmingas mėginimas dirbti šioje srityje baigėsi apsisprendimu stoti į magistrantūrą Vytauto Didžiojo universitete. Meno istorijos ir teorijos mokslai tapo savotiška priebėga, atitolinusia kankinančius apsisprendimus dėl profesinės veiklos. Norėdama jaustis naudinga, padėti kitiems, silpnesniems, pradėjau dirbti savanore su vaikais ir neįgaliaisiais.

Kur jus nuvedė savanorystė?

Baigusi mokslus, nutariau tęsti savanoriško darbo patirtis Portugalijoje. Teko mokytis naujos kalbos, susipažinti su žmonėmis iš įvairiausių pasaulio šalių, tačiau ir iš esmės susidurti su savimi pačia. Jaučiausi tarsi patekusi į dykumą, kurioje visu aštrumu atsiskleidė tai, kad menkai save tepažįstu, visiškai nenutuokiu, kas man svarbu ir neįsivaizduoju, koks mano gyvenimo pašaukimas.

Ar pavyko jį atrasti, pažinti save ir išsiaiškinti, ko gyvenime norite?

Gyvenimas svetimoje kultūroje, stengiantis kuo greičiau išmokti nelengvą kalbą, kad būtų įmanoma susišnekėti, neišvengiamai sukeldavo begalinės vienatvės ir melancholijos būsenas. Stengdamasi nepasiduoti depresyvioms nuotaikoms, kiek įmanydama mėginau atrasti tai, kas padėtų ir man pačiai. Taip ne tik sugrįžau prie Hatha jogos ir taiči praktikų, bet ir pradėjau intensyviau domėtis meno terapija, su kuria šiek tiek buvau susidūrusi Lietuvoje.

Įdėtos pastangos davė rezultatų – iš Portugalijos grįžau daugmaž žinodama, kas man įdomu ir ką noriu toliau daryti. Pirmasis meno terapijos kursas Vilniaus pedagoginiame universitete, kaip socialinio darbo specializacija, man pasirodė nuostabi galimybė. Įstojau į neakivaizdines magistrantūros studijas ir įsidarbinau auklėtoja Kauno klinikų psichiatrijos klinikos vaikų-paauglių poskyryje. Tai buvo puikus savianalizės, saviraiškos, išmokimo ir malonumo mokytis, svarbių draugysčių užmezgimo metas. Jaučiausi lyg archeologė, „kasinėjanti“ save tam, kad geriau suprasčiau ir, kad vėliau galėčiau padėti save pažinti kitiems.

Vėl grįžote į Portugaliją. Kas paskatino šiam žingsniui?

Ryšiai, užmegzti Portugalijoje, vis smarkiau beldėsi į širdies duris. Tad ilgai nedvejodama 2007 m. nusprendžiau ten sugrįžti. Išmokta kalba, atnaujintos pažintys padėjo kiek lengviau adaptuotis ir pradėti naują gyvenimo etapą poroje su draugu. Po metų ištekėjau. Naujas – žmonos ir emigrantės vaidmuo leido suvokti, kiek neįkainojamų patirčių būčiau praradusi, jei nebūčiau pasiryžusi šiam be galo visapusiškam, intensyviam „nuotykiui“!.. Supratau, kiek stereotipų ir nelankstumo atsivežiau su savimi į šią šalį. Tačiau tuo buvo pasirūpinta – juos nuolat laužė, lankstė ir gludino pats gyvenimas, pateikdamas įvairiausias situacijas ir iššūkius…

Kad užsidirbčiau išgyvenimui, teko užsiimti ne tik dailės terapijos konsultacijomis ir seminarais, bet ir įvairiausiais rankdarbiais, papuošalų kūrimu, uogienių bei lydyto sviesto virimu, dirbau pardavėja, valytoja, vertėja… Nuolatinės, nepaliaujamos pastangos privertė atrasti didžiulį savo kūrybiškumą ir potencialą įvairiausiose veiklose.

Kaip jūsų gyvenime atsirado meno terapija ir švelnioji bio – energetika?

Kiekvieną kartą grįžusi į Lietuvą ieškojau galimybių dalyvauti meno terapijos ir kituose naudinguose seminaruose, kad galėčiau tiek dirbti su savimi, tiek gilinti teorines ir praktines žinias. Žinių alkis neapleido net ir pačių sunkiausių akimirkų akivaizdoje ar nesuskaičiuojamų veiklų sūkuryje. Jis intuityviai atvedė į švelniosios bio – energetikos studijas. Šios žinios, 2010 m. įgytos intensyviuose kursuose Lietuvoje, atvėrė naujas terapijos galimybes ir gelmes. Subtilus terapinis ir edukacinis modelis, susiejantis įvairius metodus ir pasitelkiantis kūną, mano asmeniniame saviugdos kelyje tapo didžiuliu šuoliu. Savų gyvenimo traumų įsisąmoninimas, gyvenimo scenarijaus suvokimas ir savo problemų šaknų atradimas padėjo pažvelgti į save ir į savo gyvenimą iš naujos perspektyvos. Terapinio proceso eigoje pavyko atrasti, atpažinti, atleisti ir paleisti kamavusius prisiminimus, baimes ir problemas. Pamažu šias žinias pradėjau taikyti ir darbe su klientais (Ugnė yra Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacijos narė (LDTTA), red. past.).

Nesustojote ir ieškojote, kas dar galėtų padėti jums pačiai ir kitiems?

Gerėjantys kalbos įgūdžiai į mano gyvenimą nepaliaujamai vedė naujas pažintis, patirtis ir iššūkius. Sukūrusi savo internetinį puslapį portugalų kalba, pradėjau rašyti nedidelius tekstus apie terapijas, pamąstymus apie save, gyvenimą, organizuojamus renginius. Paraleliai nuolatos užsiėmiau jogos praktika ir toliau gilinausi į kultūrų ir religijų studijas. Netikėtu nuostabiu atradimu man tapo pasaulio tautų šokiai ratu, dar vadinami sakraliniais šokiais ratu. Gili jų simbolika, paprasta ir lengvai išmokstama choreografija, turtingas muzikinis kontekstas ir garantuotas vienybės, džiaugsmo, dėkingumo būsenų sužadinimas inspiravo nuolatinei jų praktikai besidžiaugiant atradimu, kad galiu šokti!

Vis dėlto ir sakralinių šokių jums nepakako. Tapote Lu Džong mokytoja?

Bėgant laikui, netikėtai kaktomuša susidūriau su būtinybe labiau rūpintis savo sveikata, stiprinti pasitikėjimą savimi, drąsą, motyvaciją, empatiją. Vėlei vidinės pajautos atvedė mane ten, kur ir reikėjo – į tibetietiško Vadžrajanos (dar vadinamo „Tantrajana“) budizmo praktikų studiją. Pradėjusi praktikuoti gydančiąją Tibeto jogą Lu Džong, suvokiau, kad ji – būtent tai, ko man reikia. Iš amžių glūdumos iki mūsų atkeliavusios, kruopščiai su begaliniu atsidavimu ir pagarba Tibeto vienuolių ir jogų išsaugotos praktikos, tarytum seniai laukta trūkstama dėlionės detalė, užpildė viduje žiojėjusią tuštumą.

Nė akimirkos nesudvejojau, kai studijos vadovė, Tibeto gydančiosios jogos, meditacijos ir kitų praktikų instruktorė Ana Taboada pasiūlė man tapti Lu Džong mokytoja. Pajutau, kad mano gilus ryšys su šia praktika gali būti naudingas ir kitiems.

Taigi jūsų veiklos pasipildė dar viena sritimi. Esate pirmoji Lietuvoje, mokanti Tibeto išminties kardo (Tog Čod)?

Ir žinau, kad tai – toli gražu ne pabaiga. Vis labiau gilindamasi į budistinę filosofiją, psichologiją ir sveikatingumo bei saviugdos praktikas, tiek domėdamasi savarankiškai, tiek ir dalyvaudama įvairiuose mokymuose, intensyvių praktikų atsiskyrimuose ir seminaruose, pajutau, kaip keičiasi mano pačios asmenybė: jėgos ir motyvacija, pasitikėjimas savimi, vidinis aiškumas, kurių taip ieškojau, pamažu vis ryškiau skleidžiasi mano gyvenime ir įkvepia priimti naujus drąsius sprendimus. Vienas tokių – po aštuonerių metų gyvenimo Portugalijoje grįžti į Lietuvą ir viską pradėti iš naujo

Publikuota žurnale “Ji“ (2016.02.19-26)

Norėdami atsisiųsti tekstą PDF formatu, rašykite: ugneboane@gmail.com

*************************************************

Vis gilesnis susitikimas su savimi ir su kitais arba

Pati įdomiausia kelionė

cropped-maputo-pliazas-ugne3.jpg

Sulig kiekviena diena vis labiau tikiu, kad kiekvieno iš mūsų gyvenimas yra neišsenkančių galimybių šaltinis. Tikiu, kad kiekviena mūsų išgyventa patirtis, net ir sunki bei skausminga, yra vertingas turtas kaip priemonė saviugdai ir darnesniam santykiui su kitais. Tereikia tik pažvelgti į save ir į savo gyvenimą kiek kitaip…

Dažniausiai kelias į tų – kitų „kampų, perspektyvų ar planų“ ieškojimą prasideda nuo smalsumo ar tuomet, kai jaučiamės „įsprausti į kampą“ mus ištikusios bėdos ar beviltiškai atrodančios situacijos. Tačiau vienam atrasti tą kitą perspektyvą yra labai sunku. Tam dažnai reikalingas kitas – nešališkas žvilgsnis ir metodai, padedantys rasti kelią į naują savo gyvenimo kokybę.

Noriu pasidalinti su jumis keliais tokiais būdais, kurie parodo, koks įvairialypis ir daugiaplanis gali būti mūsų savęs pažinimas ir ugdymosi procesas.

Vienas iš tokių būdų yra meno terapija. Šią terapiją pavadinčiau kelione į savo „slaptus kambarius“. Tai – kelionė į simbolių, spalvų, formų, vaizdinių, asociacijų ir išgyvenimų pasaulį, kuris kiekvienam žmogui yra unikalus. Ši kelionė padeda saugiai išjausti, išreikšti ir suvokti savo pasąmonės turinį ir visą emocijų skalę. Kūrybos procesas – lyg pasąmonės atsiųstas laiškas, kurį, su terapeuto pagalba, išanalizavus, įsisąmoninus ir integravus įvyksta susitikimas su esminiais savo gyvenimo klausimais ir atsakymais.

2015.9.01 - 2

Tačiau mūsų gyvenime yra toks metas, kuomet patirti skausmingi išgyvenimai ir traumos palieka itin gilius ir sunkiai logiškai suvokiamus padarinius, su kuriais dirbti yra itin sunku. Tas laikotarpis prasideda nuo žmogaus užsimezgimo motinos įsčiose ir tęsiasi iki dviejų metų amžiaus. Tai – vadinamasis „ankstyvasis“ arba „preverbalinis“ laikotarpis. Visa tai, ką patiria besilaukianti mama, kiekvieno iš mūsų gimimo procesas ir augimo sąlygos bei patirtys iki dviejų metų amžiaus, mūsų pasąmonėje suformuoja tam tikrą gyvenimo scenarijų ar modelį bei sudaro sąlygas individualiam „apsišarvavimo mechanizmui“ emociniame, fiziniame, charakterio ir energetiniame lygmenyje. Šie „šarvai“ – mūsų savisaugos instinkto padiktuota sistema, kuri tuo metu padeda mums išgyventi, tačiau, laikui bėgant, mes juos „išaugame“ lyg vaikiškus drabužėlius ir jie pradeda mus varžyti ir riboti. Kaip mes tai pajuntame? Iškyla nepasitenkinimas tam tikrais savo gyvenimo aspektais, pasirinkimais, atsiranda ar paaštrėja stiprios savijautos ir sveikatos problemos, pradeda erzinti ir pykdyti lyg „sugedusi plokštelė“ pasikartojantis mūsų elgesys. Tačiau būtent tuomet mums atsiveria pasirinkimo galimybė: arba ignoruoti bei slopinti tokią savo savijautą, arba ieškoti būdų, kaip pažvelgti į save ir į savo gyvenimą naujai, išsivaduoti iš nebeveiksmingo gyvenimo modelio, išmokti adekvačiai pasirūpinti savimi ir atrasti savo sugebėjimą tvarkytis su įvairiausiomis emocijomis bei priimti reikalingus sprendimus, kitaip tariant – „dirbti su savimi“. Pirmasis pasirinkimas veda į snaudulio ir apatijos būseną, nes slopindami savo nerimą, pyktį ir nepasitenkinimą, automatiškai slopiname ir gebėjimą džiaugtis gyvenimu, kūrybiškumą, lankstumą, ir spontaniškumą. Tačiau antrąjį pasirinkimą pavadinčiau pačia įdomiausia gyvenimo kelione. Pastarasis pasirinkimas susijęs su drąsa, nuoširdumu ir pagarba sau bei savo gyvenimui, kadangi nuo tos akimirkos, kai pasirenkame terapinę kelionę, prasideda gilus savęs pažinimas, vidinių resursų ieškojimas ir konstruktyvaus požiūrio ugdymas. Pirmiausiai mes prisiimame atsakomybę už savo gyvenimą ir išsivaduojame iš aukos vaidmens, antra – susipažįstame ir iškonstruojame savo gyvenimo scenarijų bei ištirpdome šarvų sistemas, trečia – į visa, kas su mumis vyksta pradedame žvelgti atidžiai ir jautriai bei konstruktyviai, ketvirta – palaipsniui apjungiame savo fizinį, energetinį, proto ir emocinį lygmenis, tokiu būdu įgalindami save gyventi pilnatviškesnį gyvenimą. Tai pasiekti mums padeda Švelnioji Bio – Energetika.

Tačiau, egzistuoja ir dar gilesnis lygmuo, kuris, lyg ilgai lauktas susitikimas su pačia savo esme, pripildo šias susitikimo akimirkas begaline ramybe ir palaima. Tokiomis akimirkomis protas nurimsta, kūnas atsipalaiduoja, laikas ir erdvė praranda savo ribas ir išgyvename ne tik asmeninį, bet ir bendražmogišką lygmenį. Ši patirtis daro mus jautresniais, ugdo empatiją, padeda rasti savo vietą gyvenime bei išgyventi vis mažiau nuo išorinių sąlygų priklausančias vidinės pilnatvės būsenas. Sunku žodžiais ar sąvokomis nusakyti tai, kas į juos netelpa. Taip ir šį lygmenį kiekvienas mūsų galime patirti tik praktiškai ir tiesiogiai. Kokiu būdu? Naudojantis laiko patikrintais ir patikimais meditacijos metodais.

Yra daugybė įvairiausių meditacijos rūšių, tačiau, ne visi jie yra tinkami visiems. Mūsų vakarietiškam temperamentui ir itin į itin aktyvią protinę veiklą linkusiam protui sėdimoji meditacija tampa tikru iššūkiu ir reikalauja begalinių valios pastangų. Tačiau, pasitelkę dinaminės meditacijos technikas, atrandame, kad meditacija gali būti natūrali ir paprasta bei turinti įvairialypį teigiamą poveikį visuose anksčiau minėtuose lygmenyse, o šalia jų ir dvasinėje plotmėje. Dveji dinaminės meditacijos metodai, ypač tinkami ir lengvai pritaikomi šiuolaikiškoms gyvenimo sąlygoms bei jų įtakotų fizinės ir proto sveikatos problemų sprendimui tai – Gydančioji Tibeto Joga „Lu Džong“ ir Tibeto Išminties Kardas „Tog Čod“. Abi šios praktikos padeda mums panaudoti tai, ką turime ir kuo esame įpratę naudotis – savo kūną ir protą – kaip priemones saviugdai ir gerai savijautai.

Lu Džong – per formą, judesį, kvėpavimą ir susitelkimą padeda atsipalaiduoti, išsilaisvinti nuo įtampų, pasirūpinti savo stuburo, sąnarių, vidinių organų sveikata, o taip pat ir imuninės, virškinimo ir kvėpavimo sistemų darnesniu funkcionavimu. Be gydančio poveikio mūsų kūnui, praktikos metu išsiugdome jautrumą savo kūno atžvilgiu ir gebame vis aiškiau pajusti natūralius jo poreikius. Praktikos metu lydintis susitelkimas ir atsipalaidavimas stimuliuoja aktyvesnę hormonų gamybą mūsų organizme ir tai įtakoja intensyvias vidinio komforto ir laimės būsenas.

SONY DSC

Tog Čod – tarsi „šluota“ mūsų protui, paprastai jame tvyrančią sumaištį perkeičianti į aiškumo ir erdvės būsenas. Tai – transformuojantis šokis su kardu – simboliškai įkūnijančiu kiekvieno iš mūsų išminties šaltinį. Tog Čod praktikos eigoje pyktis, baimė, lūkesčiai, nepasitikėjimas, nesuvokimas perkeičiami į drąsą, atjautą, ryžtą, paprastumą ir laisvę. Šio nepaprasto šokio galia palydi mus į tylos ir aiškumo erdvę, kurioje ir įvyksta tas ypatingas susitikimas su pačiu savimi tiesiog čia ir dabar…

Jun 2013 - Dias Amor & Saúde  (626)

Ši terapinių metodų ir ypatingų susitikimų su savimi įvairovė į mums įprastą gyvenimo tėkmę atneša ne tik gilų savęs pažinimą, bet ir naujas savybes bei gebėjimus, kuomet įstengiame išmintingai ir mylinčiai pasirūpinti savimi bei padėti kitiems net ir sunkesniais gyvenimo laikotarpiais. Mūsų gyvenime ženkliai sumažėja dramatizmo, savigailos ir kartėlio, lūkesčių bei baimių. Palaipsniui atrandame, kad vis labiau įstengiame objektyviau įvertinti savo mąstyseną bei elgesį ir juos įtakojančias priežastis, mus ištinkančias įvairiausias situacijas bei gebame atrasti ir pritaikyti vis adekvatesnius ir kūrybingus sprendimus. Nauja asmeninio gyvenimo kokybė įneša supratingumo ir laisvės bei jautrumo ir į mūsų tarpusavio santykius. Tuo pačiu, šis procesas veda mus į globalesnį – natūralios gyvenimo tėkmės perpratimą. Tarytum banglentininkai, meistriškai manevruojantys vandenyno bangų keteromis, vietoje to, kad su jomis kovotume alinančią kovą, mes manevruojame savo gyvenimo vandenyse, jautriai ir išmintingai rinkdamiesi tai, kas mums reikalinga, keisdami tai, ką galime pakeisti ir priimdami tai, ko pakeisti neįmanoma.

Tad vertėtų dar kartą savęs paklausti – argi nėra begaliniai turtinga ir turininga mūsų būtis? Argi ji nepanaši į deimantą, kurį šlifuodami atrandame gausybę briaunų – begalę savo būties pusių ir lygmenų? Tereikia tik panorėti jas atrasti. Tereikia tik pasitelkti motyvaciją ir valią žengti žingsnį po žingsnio nepaprastai įdomiu atradimų keliu. O kadangi esame visi vieni su kitais susiję, būdami laimingesniais patys, automatiškai padedame laimingesniais būti ir kitiems. Tad jeigu nori padėti sau – ugdyk save; Jeigu nori padėti kitiems – ugdyk save. Nes visi pokyčiai prasideda tik tavo paties viduje…

Ugnė Mikalauskaitė

2016.01.30

Publikuota tinklalapyje:

http://tibetas.lt/pati-idomiausia-kelione

*************************************************

Gydančioji Tibeto Joga „Lu Džong

Gydančioji Tibeto Joga Lu Džong tai – amžių patirties subrandinta sveikatingumo sistema, iki mūsų atkeliavusi iš tolimos Tibeto šalies, plytinčios Himalajų aukštikalnėse. Ją į Vakarų pasaulį atnešė ir vakariečių fizinėms galimybėms bei poreikiams pritaikė garbus Tibeto Lama Tulku Lobsang Rinpočė, kuris yra Tibeto medicinos medikas, jogos, įvairių meditacijos technikų, tibetietiško masažo ir kitų saviugdos bei sveikatingumo praktikų Mokytojas.

lu-jong-postcard

Išvertus iš tibetiečių kalbos, žodis „Lu“ reiškia kūnas, o „Džong“ – treniravimas, ugdymas arba transformavimas. Lu Džong praktika grįsta giliomis Tibeto medicinos žiniomis, į žmogų žvelgiančiomis kaip į daugialypę ir itin kompleksišką visumą, kuri susideda ne vien iš fizinio kūno bei proto, bet ir sąmonės bei iš įvairių kanalų sistemos (tibetiečių kalboje „Tsa“), kuriais teka tiek mūsų kūno skysčiai, tiek ir gyvybinė mūsų energija, tibetietiškai vadinama „Lung“. Šių kanalų priskaičiuojama apie 72.000 ir jie skirstomi į kelis lygmenis nuo grubiausiųjų iki subtiliausių. Grubiausiame – fizinio kūno lygmenyje, jais vadiname visų tipų kraujagysles (venas, arterijas, kapiliarus), subtilūs kanalai susiję su mūsų emocijomis, o subtiliausias kanalas yra mūsų sąmonė. Atitinkamas gyvenimo būdas, mityba, žalingi įpročiai, paros ritmas, senėjimo procesas, o taip pat ir aplinkos sąlygos destruktyviai veikia mūsų vidinius kanalus, ko pasekoje jie lūžta, užsikemša ir deformuojasi. Tokiu būdu, mūsų organizme sutrinka gyvybinės energijos tėkmė, maistinių medžiagų ir hormonų gamyba bei paskirstymas, kvėpavimo, virškinimo, imuninė sistemų veikla, mus pradeda kamuoti smarki nuotaikų kaita, nerimas, depresija, tampa sunku nurimti ir susikaupti. Visa tai neigiamai įtakoja tiek mūsų savijautą, tiek tarpusavio santykius, tiek ir kasdienių veiklų kokybę.

Lu Džong praktika susideda iš 4 pratimų grupių ir papildomų judesių bei praktikų, skirtų visapusiškam mūsų sveikatinimui. Pirmoji grupė skirta stuburo ir emocinei sveikatai, antroji – penkioms kūno dalims, trečioji – penkiems pagrindiniams kūno organams, ketvirtoji – šešiems pagrindiniams susirgimams, o trys papildomi pratimai skirti organizmo išvalymui, miegui ir budrumui. Papildomas praktikas sudaro įvairūs meditacijos metodai, tempimo, atpalaiduojamieji, stimuliuojantys ir kiti pratimai bei nesudėtingi masažai. Lu Džong vienu metu gydančiai veikia mūsų kūną, protą ir energiją. Gydančios Tibeto jogos pagalba mes atkemšame, regeneruojame ir atstatome savo kanalus, taip automatiškai gerindami savo sveikatos būklę. Šios ypatingos praktikos pagalba mes savyje subalansuojame visus elementus 1 (žemės, vandens, ugnies, vėjo ir erdvės) bei humorus 2 (vėjo, tulžies ir gleivių), kurie yra mūsų kūno darnaus funkcionavimo pagrindas. Ši sveikatingumo sistema apjungia formą – poziciją, judesį ir kvėpavimą, o ši jungtis, kartu su susitelkimu, ugdo sąmoningumą savo kūno atžvilgiu, kuris padeda pajusti kūno poreikius ir tinkamai juo pasirūpinti. Pasikartojantys judesiai, kartu su specialiu kvėpavimo ritmu, stimuliuoja ir masažuoja atitinkamus kūno taškus, kurie gydo kanalus, ištempia stuburą taip sukurdami erdvę tarp stuburo slankstelių, pamaitina sąnarius, stiprina imuninę sistemą, harmonizuoja kvėpavimą, o taip pat ir ugdo vidinę ramybę ir pusiausvyrą bei koncentraciją nes, ši joga yra ir meditacija judesyje.

LU_JONG_PRACTICE_5333ef9c86cc3

Šios terapinės praktikos pagalba mes visapusiškai rūpinamės savo sveikata ir vidiniu komfortu. Reguliarus Lu Džong praktikavimas pagerina mūsų savijautą ir atneša itin pozityvius pokyčius į mūsų gyvenimą. Kuomet geriau jaučiamės, įgauname motyvacijos ir jėgų naujai atrasti gyvenimo prasmę, pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis, įgyvendinti svarbiausias savo svajones, mylėti ir leistis būti mylimiems bei padėti šalia esantiems žmonėms, o tai tampa aukštesnės gyvenimo kokybės pagrindu.

Tam, kad pagerintume savo gyvenimo kokybę, tereikia iš tikrųjų panorėti ir pasitelkti discipliną, nes bet kokie pokyčiai yra motyvacija ir pastangomis paremtas darbas. Kitu atveju, automatiškai nuolat sugrįšime į seną savo gyvenimo modelį, nenaudingus įpročius ir į nusibodusias problemas. Pasiryžę pokyčiams ir žengę pirmą žingsnį į „darbą su savimi“, mes atveriame duris į naują kelią – išvedantį mus iš atgyvenusių „vidinių schemų“ rato į kūrybišką, sveikesnę, pilnatviškesnę būtį… Tad pasiryžkime iš tikrųjų pasirūpinti savimi.

  1. Tibeto kultūroje 5 elementai – Žemė, Vanduo, Ugnis, Vėjas ir Erdvė – yra suvokiami kaip visų dalykų ir procesų pagrindas. Žinios apie jų tarpusavio sąveiką ir poveikį yra Tibeto medicinos, astrologijos ir psichologijos esmė bei įvairių dvasinių tradicijų dalis.
  2. Tibeto medicinoje 3 humorai yra suvokiami kaip gyvybinės kūno ir proto medžiagos, atsakingos už jų funkcionavimą.

 Ugnė Mikalauskaitė

2016.02.02

Publikuota tinklalapyje:

http://www.veiveriai.lt/gydancioji-tibeto-joga-lu-dzong-2