Mintys-Tekstai

Švelnaus prisilietimo galia…

bars-picture-300x200

Ar pastebėjote, kaip visi alkstame švelnaus prisilietimo? Masažo paslaugos tampa vis populiaresnės ir kalbama apie tai, kad masažą gali užsisakyti ne tada, kada nori, o tada, kai tau paskiria laiką…

Tačiau, kodėl mums taip norisi pajusti prisilietimą? Kodėl jis mums toks svarbus?

gentle-touch_elephant-mothe

Atsakymą mums siūlo pati gamta. Prisilietimo poreikis yra mumyse užkoduotas prigimtinis poreikis. Visi žinduoliai laižo ir liečia savo naujagimius iškart po gimimo – nuo nosies galiuko iki pat uodegytės. Mokslininkai tyrimais ir eksperimentais įrodė, kad tai yra gyvybiškai svarbu. Atskyrus gyvūnus į dvi grupes, kurių vienai nebuvo leidžiama savo mažylių liesti, pastarieji mirė…

Mūsų – žmonių atveju, vis dažniau kalbama apie tai, kaip svarbu naujagimį guldyti ant motinos krūtinės, jį maitinti krūtimi, augantį kūdikį nešioti nešioklėje prie kūno, glostyti, masažuoti, bučiuoti… Tai stimuliuoja organizmą, padeda užmegzti kontaktą, sukurti saugumo ir šilumos pojūtį, padėti vystytis kūnui ir smegenims…

Tačiau suaugusiam žmogui prisilietimas taip pat yra labai svarbus. Jis atpalaiduoja įtampas, padeda geriau miegoti, suteikia vidinio komforto pojūtį, stimuliuoja harmoningą organizmo veiklą, veikia kaip antistresinė priemonė.

Oda – didžiausias organas, o lytėjimas – viena pagrindinių jutimo rūšių. Žmogaus odoje receptoriai išsidėstę labai tankiai, tad prisilietimu dirginami daugelis nervų. Švelnus prisilietimas bet kokio amžiaus žmogui yra būtinas kaip fizinio, psichinio ir emocinio gerbūvio pagrindas ir, kaip tarpusavio ryšio stiprinimo priemonė.

Kuo švelniau liečiamas odos paviršius, tuo labiau jis atpalaiduoja ir pasiekia gilesnius sluoksnius.

Turite galimybę išmokti ypatingai švelnaus ir paprasto masažo technikos, vadinamos “Drugelio Prisilietimo Masažu”. Šią energetinio masažo techniką sukūrė dr. Eva Reich. Šis pasaulyje plačiai taikomas švelnus kūno masažas prieinamas kiekvienam žmogui, norinčiam padėti savo šeimos nariams ir artimiesiems ar taikyti profesionalioje socialinio pedagogo/darbuotojo, psichoterapeuto/psichologo, masažuotojo, kineziterapeuto, akušerio ir kt. praktikoje. Drugelio prisilietimo masažas  “ištirpdo” visas kūno įtampas, giliai atpalaiduoja, padeda pasijusti saugiam bei atstato natūralią gyvybinės energijos tėkmę žmogaus organizme. Taip pat jį galima taikyti pagalbai ir gydymui: gydyti ankstyvųjų trauminių patirčių prisiminimus; po nelaimingo atsitikimo ar ligos nuraminti/atpalaiduoti ligoniams, švelninti jų skausmus; užmegzti ar sustiprinti porų, tėvų, vaikų tarpusavio ryšius;  mamytėms gimdymo metu ir po jo; kūdikiams ir vaikams; nuraminti, atpalaiduoti gyvūnus.

Ši itin subtili švelnių prisilietimų seka nustebins jus savo efektyvumu ir giliu terapiniu poveikiu.

Įdomūs straipsniai:

<<<<>>>>

Svarbiausias asmuo tas, kuris dabar yra priešais tave…

mylintis zvilgsnis

“Suteikdami terapines paslaugas, mes sukuriame sąlygas sveikti. Sveikimo sėkla jas atpažįsta ir suaktyvina kiekviename žmoguje slypinčias sveikatinančias galias. Vidinė sveikimo galia yra pačiame žmoguje.” (Tulku Lobsang)

Ar kada nors pagalvojote, kad neretai slapta mūsų pagalbos kitiems intencija yra grįsta mūsų asmeniniu poreikiu jaustis svarbiais ir kelti savivertę? Tik jausdamiesi svarbiais, vertinamais, išsilavinusiais, gerbiamais specialistais gebame savimi didžiuotis ir save gerbti… Tačiau, ar susimąstėme, kad toks mūsų požiūris grįstas lyginimu ir konkurencija? Nes tam, kad būtum svarbesnis, turi būti kitas – mažiau svarbus, kad jaustumeisi protingesnis, šalia turi būti mažiau protingas ir t.t…. Ir toks lyginimas neretai pereina iš konkurencija grįsto požiūrio į savo kolegas į santykį su savo klientais. Kokiu būdu? Kuomet sukuriame atstumą, iškeliame save į aukštesnę poziciją bei siekiame atrodyti visa žinančiais, visa išmanančiais, pranašesniais už tą žmogų, kuris į mus kreipėsi tam tikros paslaugos ar pagalbos. Ir tikrai ne visada mums pavyksta įžvelgti šią paslėptą medalio pusę, kurios kita pusė yra būtent nepasitikėjimas savimi, visais įmanomais būdais dangstomas išorinėmis priemonėmis… Kaip galime to išvengti? Ugdydamiesi tinkamą – empatija ir pagarba kitam grįstą požiūrį.

Būti lygiu su kitu žmogumi, jausti kitam besąlygišką pagarbą ir empatiją bei siekti padėti kitam panaudojant jo paties potencialą reikalauja didelio darbo su savimi. Toks požiūris yra anapus savų baimių, traumų, patirčių ir išankstinių įsitikinimų, kultūrinių, religinių, socialinių apribojimų…

Šis požiūris yra itin svarbus bet kokioje terapinėje veikloje, ar tai būtų medicininės paslaugos, ar psichoterapija, masažai, joga, nes padeda sumažinti atstumą tarp “specialisto” ir “kliento”, neklijuoti etikečių bei bendromis jėgomis siekti norimo rezultato – geresnės gyvenimo kokybės. Tuomet kiekvienam žmogui tampame sveikatos ir saviugdos įrankiu, kuris padeda tinkamai panaudoti tai, kas žmoguje jau yra. Tik jausdamasis įrankiu, gali kiek įmanoma adekvačiau padėti kiekvienam, reaguodamas į specifinius kiekvieno žmogaus poreikius, nes tuomet atsiveria erdvus, tiek žiniomis, tiek intuicija ir įžvalga grįstas galimybių laukas. Tuomet įvyksta mainai, nes kiekvienas žmogus suteikia neįkainojamą patirtį ir mums patiems…
Šia nuostata stengiuosi vadovautis visose savo veiklose ir aš pati: vesdama individualius ir grupinius Gydančios Tibeto Jogos LU DŽONG ir Tibeto Išminties Kardo TOG ČOD užsiėmimus; teikdama Švelniosios Bio-Energetikos, Budistinės psichologijos ar Meno Terapijos konsultacijas, atlikdama masažus, vesdama pasaulio tautų šokius ratu.
Mano asmeninė patirtis rodo, kad tik empatiškas, pagarbus ir jautrus požiūris į kiekvieną žmogų tampa tikruoju pagrindu terapinio santykio užmezgimui ir sveikimo bei saviugdos procesui. Nes gali turėti begalę įvairiausių žinių ir mokslinių laipsnių, tačiau nesugebėdamas išgirsti ir išjausti kito žmogaus, neturėsi galimybės iš tikrųjų jam pasitarnauti. Gebėjimas išgirsti ir išjausti reikalauja nuolatinės saviugdos: motyvacijos stiprinimo, žinių gilinimo, meilės, atjautos ir išminties ugdymo, savo asmeninių problemų sprendimo. Tad norėdamas efektyviai padėti kitiems, pirmiausiai turi stengtis padėti pats sau.

“Karalius pasikvietė išminčių.
Išminčiui jis iškėlė 3 klausimus:
Kokia gyvenimo akimirka pati svarbiausia?
Kas yra mano svarbiausia užduotis?
Kuris žmogus man pats svarbiausias?
Pasakyk man, kad galėčiau pagal tai orientuotis.
Išminčius atsakė:
Svarbiausia akimirka yra dabar.
Svarbiausia užduotis ta, kuri yra dabar priešais tave.
Svarbiausias asmuo tas, kuris dabar stovi priešais tave.”
Iš knygos “Ritualai vienumoje/Keliai į vidinę laisvę”, Doris Iding
<<<<>>>>
GYVENIMAS “TARP“…
laikrodziai
Štai ir prasidėjo nauja savaitė… “Sunkusis” pirmadienis, kuomet vėl, norime ar nenorime, tenka pasitelkti valios pastangas ir keliauti į darbus, mokyklas, universitetus bei rūpintis šimtais įvairiausių reikalų, kol, galų gale, sulauksime kito savaitgalio. Ir taip – nuo vieno savaitgalio iki kito (taip pat ir nuo vienų atostogų iki kitų, nuo švenčių iki švenčių)…Į tuos savaitgalius (šventes, atostogas, laisvadienius) sudedame tiek daug lūkesčių, norisi, kad jie būtų tobuli – kad gerai pailsėtume ir atsigautume, pabūtume su mylimais žmonėmis, smagiai ir įdomiai praleistume laiką, dar ir nudirbtume seniai laukiančius ir atidėliojamus darbus, sutvarkytume namus, pasiruoštume ateinančiai darbo savaitei  ir t.t.t.t.t.t…. Begalės norų ir planų, kurių, deja, nepavyksta įgyvendinti, nes jų tiek daug ir tam nepakanka laiko ar jėgų… O jei,  po kupinos streso savaitės, dar ir nepavyksta atsipalaiduoti bei gerai pailsėti, nes nebeužmiegame be migdomųjų, jaučiame begalines įtampas kūne, per televizorių neparodė nieko įdomaus, namiškiai suerzino ar nesuteikė norimo dėmesio, kažkas įvyko ar neįvyko taip, kaip tikėjomės…, tuomet slenkame į naują savaitę pikti ir be energijos.
Bet vis tiek kaskart tikimės, kad kitąkart pavyks geriau ir vėl “tempiame” laiką iki kito savaitgalio.
O kaip su tuo laiku, kuris yra tarp? Tarp savaitgalių, švenčių, laisvadienių, atostogų? Paprastai automatiškas atsakymas yra toks: jį tereikia kažkaip išgyventi, pratempti, iškęsti… Bet ar pagalvojame, kad didžiąją mūsų gyvenimo dalį ir sudaro tas “tarp”?
Vidutiniškai mūsų gyvenimą sudaro apie 20.000 dienų (55 metų vidurkis). Iš jų – apie 10.000 dienų praleidžiame miegodami, apie 8000 ar daugiau – dirbdami, apie 1000 skiriame įvairiausiems rūpesčiams… Kas mums belieka? 1000 dienų, kurias praleidžiame kažko laukdami: laimės, meilės, lūkesčių išsipildymo…
Kiek laiko kiekvieną dieną skiriame gerai savo savijautai: proto, kūno ir išorinių sąlygų lygmenyse? Išorei paprastai skiriame apie 80%, kūnui – 15%, protui – apie 5%. Daugiausia savo dėmesio sukoncentruojame į veiklas, atnešančias mums vienokią ar kitokią materialinę naudą. Tačiau, pilnatviškai mūsų egzistencijai yra reikalinga visa: tiek išorinis – materialusis gerbūvis, tiek vidinis gerbūvis – sveikata, tiek ir gilusis gerbūvis – Išmintis ir Meilė.
Jei minutei sustosime ir susimąstysime, atrasime, kad mūsų gyvenimas yra panašus į viešbutį, į kurį užsiregistruojame gimdami, kurį laiką jame gyvename ir veikiame kol, galų gale ateina laikas išsiregistruoti – numirti. Kaip mes jausimės jame gyvendami, priklauso tik nuo mūsų pačių. Tačiau tam, kad jaustumės kiek įmanoma geriau, turime skirti tam dėmesio – ne vien išoriškai, tačiau ir ugdyti savo protą bei rūpintis kūno sveikata. Ir tam skirti laiko, bent truputį, reikia kasdien. Paradoksalu, kad tuomet, kuomet iš tikrųjų pradedame rūpintis savimi,  tas laikas, kurį anksčiau suvokėme kaip “tarp”, pamažu tampa vis pilnatviškiau integruotu į mūsų gyvenimą, nes keičiasi mūsų požiūris ir suvokimas bei savijauta. O tuomet, nebereikia taip karštligiškai laukti savaitgalių, švenčių, laisvadienių, nes mūsų gyvenamas laikas tampa kitoks.
<<<<>>>>
KOVO MĖNESIO MINTYS…

gelytes rankose

Esu gimusi metų laikų sandūros ar santakos laiku, kuomet žiema pasitinka pavasarį…Tad Kovo mėnuo man ypatingas metas – tarsi naujų metų pradžia, kuomet po laiko, skirto savo sveikatai ir saviugdai bei poilsiui ir kūrybai, po refleksijų apie praeitus metus, palepinta dėmesiu, dovanėlėmis ir visais šiltais linkėjimais, su nauja motyvacija, jėgomis ir idėjomis žengiu į naujuosius savo metus. 🙂

Lai šis pavasaris padeda mums dar geriau pasirūpinti savimi, skiriant dėmesio ir laiko savo fizinei, energetinei, proto, emocijų bei dvasinei sveikatai.

Visos mano atrastos, pažintos, patikrintos ir pamiltos paslaugos: Gydančioji Tibeto Joga Lu Džong, Tibeto Išminties Kardas Tog Čod, Švelnioji Bio-Energetika, Meno Terapija ir įvairūs Masažai yra visapusiškos ir efektyvios terapinės ir sveikatos palaikymo priemonės, papildančios asmenines mūsų pastangas.
Dirbti tokį darbą man yra pašaukimas, begalinė privilegija, o tuo pačiu, ir didelė atsakomybė. Tam, kad užtikrinti savo teikiamų paslaugų kokybę, nuolatos tobulinuosi sistemingai gilindama savo žinias bei atnaujindama ir keldama savo kvalifikaciją. Todėl su dideliu malonumu ir maksimaliu dėmesingumu jums suteiksiu pasirinktas paslaugas, kurios, tikiuosi, padės jums jaustis sveikesniais ir laimingesniais.
<<<<>>>>
APIE PASAULIO MATYMĄ…
ryztas ir ismintis
[Fotografijoje – Ken Watanabe]
“Žmogus mato pasaulyje tai, ką jis nešiojasi širdyje.” (Gėtė)
Saviugda ugdo mumyse gilų pasaulio suvokimą. Tai nereiškia, kad mes užsidarome pozityvume ar negatyvume lyg šiltnamyje ir ignoruojame visa kita, kas neatitinka mūsų požiūrio. Mes įstengiame regėti platų vaizdą – su viskuo, kas tik pasaulyje egzistuoja ir vyksta. Tačiau, tai regėdami, pasitelkiame konstruktyvų požiūrį – vis labiau gebame reaguoti adekvačiai į visa tai, kas vyksta mumyse ir aplink mus. Sakydama “reaguoti adekvačiai”, turiu omenyje tai, kada reaguojama, remdamiesi realia situacija, o ne savo proto sukurtomis projekcijomis, paremtomis praeities traumomis ir ateities baimėmis…
Vietoje to, kad jaustumės nelaimingais, nuskriaustais ir baisėtumės “pasaulio žiaurumu ir neteisingumu”, giliai savyje nešiojamės meile ir atjauta grįstą požiūrį, padedantį mums suprasti kitus žmones ir jų veiksmų priežastis bei prisiimti atsakomybę už savo pačių motyvaciją, mintis, veiksmus ir kalbą.
Lai naujieji metai tampa galimybe užsiimti sąmoninga saviugda ir išsivaduoti iš “aukos” sindromo bei džiaugtis vidine laisve.
<<<<>>>>
LAIKAS…

inspire me spirale

Apsisukus metų ratui, vėl prisiliečiame prie pabaigos ir pradžios susidūrimo. Nors mūsų gyvenimuose kiekviena diena pripildyta mažomis ir didesnėmis pabaigomis ir pradžiomis, tačiau šioji yra mums viena ryškiausių ir pastebimiausių Ji, lyg dar viena spiralės įvija, veda mus į naują laiką, primindama, kad laikas nėra tiesi linija, kad laikas – lyg upės vanduo, “į kurį neįbrisi du kartus”. Laikas, kurį visais įmanomais būdais skaičiuojame ir taupome, tačiau, kurio stygių jaučiame vis labiau, yra toks sąlygiškas ir jo tėkmei prasmę bei ritmą suteikiame tik mes patys…

Linkiu, kad šis laikas mums visiems taptų vidinio atsinaujinimo laiku, kuomet, apsivalę nuo “senų, nereikalingų, atgyvenusių vidinių rakandų”, paruoštume erdvę naujai energijai, jėgoms, motyvacijai ir įkvėpimui gyventi. Lai mūsų gyvenimuose atsiranda daugiau paprastumo – to išmintingo mokytojo, kuris padeda sumažinti mums būdingą dramatizmą, susidėlioti prioritetus ir pažvelgti į save ir į savo gyvenimą giliau. Lai paprastumas suteikia laiko svarbiesiems mūsų gyvenimo klausimams ir atsakymams, lai padeda atrasti pasitenkinimą ir laimę.

<<<<>>>>

YPATINGA DOVANA…

dovanu kuponasDovanu kuponas - kita puse

Kiekvienais metais, bejausdami Kalėdinio laikotarpio artėjimą, pradedame sukti galvą – ką gi galėtume padovanoti savo artimiesiems ir draugams? Jaučiamės nuvargę nuo daiktų gausos, nepaliaujamai kaupiamos mūsų spintose ir sandėliukuose, vis labiau užpildančios gyvenamąsias mūsų erdves… Ir dovanoti nebesinori kažko, kas gali netikti, nepatikti ar būti tik dar viena dovana, kurią teks kažkur padėti iki tol, kol gal būt jos prireiks… Susimąstome apie tai, kaip būtų gera padovanoti kažką kitokio, kas galėtų iš tikrųjų būti malonu ir naudinga mūsų mylimam, brangiam žmogui ir išreikštų bent dalį to švelnumo ir rūpesčio, kuri jam/jai jaučiame.

Šiuo – prieškalėdiniu laikotarpiu turite galimybę atrasti tokią – kitokią, jaukią dovaną, pritaikytą jūsų artimam žmogui pagal jo poreikius! Tokia – ypatinga dovana, specialiai pasirinkta iš gausaus paslaugų sąrašo, nudžiugins jums brangų žmogų ilgalaikiu poveikiu jo sveikatai tiek fiziniame-energetiniame, tiek ir emociniame-proto lygmenyje. Individuali masažo sesija, asmeninis jogos ar meditacijos užsiėmimas, kūno terapijos ar meno terapijos konsultacija ar paslaugų paketas tai – ypatingas laikas, kurio metu visas dėmesys skiriamas žmogui, sukuriant jam geriausiais sąlygas atsipalaidavimui, jėgų susigrąžinimui, emociniam balansui, vidinio komforto ir aiškumo būsenų išgyvenimui.
Ar savo nuožiūra parinksite tinkamiausią sveikatingumo ir saviugdos paslaugą, ar padovanosite savo artimajam/ai dovanų čekį už tam tikrą pinigų sumą, ši dovana jam/jai įsimins kaip svarbi ir ypatinga jūsų švelnumo ir rūpesčio išraiška. O galbūt jums kils noras palepinti tokia švente ir save? 😉

<<<<>>>>

RYTINĖS PRAKTIKOS PRIVALUMAI

skrydis virsun

Nors dažnai būna nelengva atsikelti kiek anksčiau ir skirti dėmesio savo proto ir kūno bei energetiniam pasiruošimui dienos veikloms, tačiau koks džiaugsmas apima, kai tai pavyksta! Kiekvienąkart įsitikiname, kad atlygis už mūsų motyvaciją ir valios pastangas yra didžiulis – džiugi nuotaika, žvalumas, energingumas ir vidinio komforto jausmas tampa puikia dienos pradžia, įtakojančia mūsų fizinę savijautą, konstruktyvų požiūrį į tai, kas tądien bevyktų, koncentraciją ir produktyvumą. Aktyvus rytinės praktikos ritmas ir ypatinga užsiėmimų struktūra, padeda suaktyvinti organizmą, ištempti kūno raumenis, pramankštinti stuburą ir atsikratyti apatijos, mieguistumo ir rytinio kūno sąstingio, įtampų bei skausmų.
Anot vienos rytinio užsiėmimo dalyvių:

– Niekaip nesuprasdavau, kai mano draugė, lankanti rytinius jogos užsiėmimus, sakydavo, jog praktika ryte jai padeda atsikratyti streso, įtampų ir pasiruošti darbui. Tačiau, dabar pati jaučiu, kad tai – iš tikrųjų tiesa.”

Lai jūsų rytas tampa energijos ir puikios nuotaikos užtaisu! 

<<<<>>>>

all you need
“Visa, ko jums reikia tai – mažiau.“
Paradoksaliai atrodanti mintis… Juk paprastai linkime sau ir kitiems gausos…Tačiau, kai į ją įsigiliname, ši mintis pasirodo labai prasminga. Kodėl?
Ar kada nors paklausėme savęs, kada jaučiamės geriau: kuomet turime daug ar kuomet pasitenkiname tuo, ką turime, net jei to kažko būtų ir nedaug? Kuomet jaučiamės patogiau, kai mus supa būtiniausi daiktai ir dalykai, ar, kai mūsų aplinka užpildyta gausiu visokeriopų daiktų skaičiumi? Kokį poveikį mums daro maisto gausa ir didelė įvairovė? Kaip reaguojame į intensyvų gyvenimo ritmą ir darbų, įspūdžių, socialinių kontaktų gausą? Ar materialinė gerovė ir turto gausa iš tikrųjų padeda jaustis ramiu, saugiu ir laimingu, o gal net atvirkščiai? Ką reiškia turėti daug ir ką reiškia turėti pakankamai?

<<<<>>>>

DARYK TAI IŠ VISOS ŠIRDIES…

leaving love

Jei manai, kad kažką yra verta daryti, daryk tai iš visos širdies.“ Buda

Šį Budos teiginį taikau savo gyvenime nuolatos, o ypač dabar – kuomet jaučiuosi atradusi darbo ir veiklos sritis, kurias išgyvenu kaip savo pašaukimą. Darbas iš visos širdies turi begalę privalumų:
Pirmiausia, jis teikia neišsenkamą motyvaciją, kuri, net ir susidūrus su sunkumais ir iššūkiais, padeda nenusiminti, nepasimesti ir nepasiduoti, o pasitelkti konstruktyvų požiūrį ir ieškoti būdų, kaip su tuo tvarkytis.
Ugdomės atsakomybės jausmą, kuris užtikrina mūsų darbo kokybę, nes dirbdami atiduodame visas savo jėgas ir pasitelkiame visus savo įgūdžius, o taip pat skiriame dėmesį nuolatiniam savęs tobulinimui.
Toks požiūris ugdo altruizmą ir atjautą – giliau išjaučiame žmones, stengiamės jiems padėti geriausiu būdu.
Jaučiame malonumą dirbdami, nes tai atitinka mūsų vidines pajautas.
Patys save ugdome, nes esame atviri gyvenimo įvairovei, pokyčiams ir tėkmei.
Tampame harmoninga bendro gyvybės “tinklo“ dalimi, nes vykdome savo paskirtį – tai, ką jaučiame, jog turime/norime daryti.

“If anything is worth doing, do it with all your heart.” – Buddha

<<<<>>>>

GRUODŽIO MĖNESIO DVASIOJE…

flyinggrace

Štai ir prasidėjo Gruodžio mėnuo su visais džiaugsmais ir maloniais dalykais bei su iššūkiais, darbais ir prieškalėdinio laikotarpio stresais… Tačiau, nepaisant jau mums žinomų šio mėnesio “aktualijų”, susijusių su pasiruošimu Kalėdoms ir Naujiems Metams, laisvadienių planavimu, darbų organizavimu ir kt…., šis mėnuo išsiskiria iš kitų savo ypatingumu ir dėl kitų priežasčių.
Mūsų protėviai jautė šio ypatingo meto dvasią, kuomet visa gamta tarsi užsisklendžia ir panyra į rimties ir tylos dvasią. Todėl ir atsirado Adventinė tradicija, kviečianti susiderinti su gamtos ritmais ir pasinaudoti jos kuriamomis sąlygomis tam, kad aprimti, įsiklausyti į save, užmegzti kontaktą su giliausiais savo būties lygmenimis ir vidujai bei išoriškai apsivalyti, atstatyti pusiausvyrą… Šis metas yra vienas tinkamiausių įvairioms sveikatingumo ir saviugdos praktikoms, o taip pat ir auto-analizei bei terapiniam procesui.
Tačiau, besisukant savo “voverės rate”, sunku pačiam atrasti laiko ir būdų, kaip ir kada pasinaudoti šia galimybe. Todėl, tam, kad šis mėnuo taptų kiek įmanoma naudingesniu ir darnesniu, galite pasinaudoti laiko patikrintais ir patikimais “darbo su savimi” metodais, pasirinkdami tą, kuris jums atrodo tinkamiausias: grupinius ar individualius Gydančios Tibeto Jogos ar Tibeto Išminties kardo užsiėmimus, kūno terapijos (Švelniosios Bio-Energetikos) ar meno terapijos konsultacijas, ar masažo sesijas. Kiekvienas šių metodų savaip mus veikia kūno-energetiniame ir emocijų-mentaliniame lygmenyje, mus sveikatindamas, apvalydamas, stiprindamas ir padėdamas atkurti vidinę ir išorinę pusiausvyrą ir aiškumą.

Šiuo ypatingu laiku, kuomet pati natūralioji aplinka sukūrė tam sąlygas, visi “darbo su savimi” metodai turi žymiai stipresnį poveikį mūsų sveikatai ir gerbūviui. Tereikia atrasti savyje motyvaciją ir pasinaudoti šiomis galimybėmis.
Lai Gruodis mums visiems tampa galimybių mėnesiu, kuomet “giliai pajusdami save ir atverdami savo širdį – atveriame savo protą.”

<<<<>>>>

VAKARE, VIETOJE TELEVIZORIAUS…

Tulku a fazer Lu JongJun 2013 - Dias Amor & Saúde  (626)

Vis dažniau susimąstau apie tai, koks naudingas gali būti laikas, praleistas užsiimant saviugdos ir sveikatingumo praktika vėlyvą vakarą, prieš miegą. Kuomet nepasiduodame įprastai rutinai – grįžus po darbų darbelių pripildytos dienos pasinerti į įprastus kasdienius “ritualus“: įsijungti kompiuterį, televizorių ir taip mėginti atsipalaiduoti nuo dienos rūpesčių.
Kartą per savaitę galime išmėginti kitokį atsipalaidavimo būdą, skirdami valandėlę savo laiko giliam kontaktui su savimi: įsiklausymui į save, vienybės su savo kūnu ir kvėpavimu išgyvenimui, judėjimo malonumo bei vidinės tylos patirtims.
Kam to reikia?
Tai suteikia erdvės giliam vidiniam nusiraminimui, emocinio stabilumo kūrimui, fizinei sveikatai. Tai – būdas integruoti praėjusios dienos, savaitės patirtis ir pasiruošti ateinančiam laikui. Tai – laikas, skirtas svarbiausiems mūsų poreikiams: kokybiškam atsipalaidavimui ir vidinio balanso atkūrimui kūno-energetiniame bei proto-emocijų lygmenyse.
Savaitės bėgyje pasirinktas  vakaras gali tapti tuo ypatingu laiku, kuomet skiriame dėmesį sau.

<<<<>>>>

KITOKS PIRMADIENIS…

tigrasTog Chod as5

Pirmadienis daugeliui yra sunkiausia savaitės diena. Sunkiausia, nes po savaitgalio poilsio tenka vėl pradėti naują darbo, pareigų, veiklų savaitę, su visais laukiančiais iššūkiais. O jei per savaitgalį dar ir nepavyko gerai pailsėti ir atsipalaiduoti, tuomet išgyvename pyktį, vidinį nepasitenkinimą ir pasipriešinimą. Kaip padėti sau? Kaip įveikti šiuos sunkumus?
Į pagalbą jums gali ateiti Tibeto Išminties Kardo Tog Čod praktika.
Ši dinaminė meditacija su kardu yra skirta ugdyti proto aiškumui ir emocinei pusiausvyrai. Jos pradžioje mes pasitelkiame visa tai, kas mums nepatinka, ko nenorime, kas erzina, ant ko pykstame tam, kad perkeistume tai į drąsą, aiškumą, valią, pasitikėjimą savimi ir konstruktyvų požiūrį.
Pirmadienis – puiki diena šiai praktikai, nes kuo daugiau išgyvename nepasitenkinimo ir pykčio apraiškų, tuo daugiau kuro turime praktikai, vedančiai į atjautą, išmintį ir sąmoningumą.

“Laimė ateina tik kartu su laisve.
Kas beatsirastų tavo gyvenime, neatstumk to. Tuomet išsilaisvinsi iš baimės.
Kas beišeitų iš tavo gyvenimo, paleisk tai. Tuomet išsilaisvinsi iš lūkesčių.“
Lama Tulku Lobsang

Kai žinome kaip tinkamai panaudoti tai, ką turime/išgyvename, visa tai tampa galimybėmis ir saviugdos procesu.

<<<>>>>
MANKŠTINIMASIS…

A5E5_Ling_Shi_Ta_DrilA5E4_Trayi_Lung_Zin

“Mankštinimasis“
Kol jaunas – lankstus.
Kai senas – trapus.

Tempimas – ir tiesiogine ir perkeltine prasme – būtinas.
Geri tempimo pratimai lavina visas kūno dalis. Pirmiausia atpalaiduokite sąnarius ir raiščius, tada judesiai bus neskausmingi. Tuomet mankštinkitės metodiškai: pradėkite nuo stambiųjų raumenų grupių – kojų ir nugaros, o vėliau imkitės smulkesnių, pavyzdžiui, pirštų. Pratimus derinkite su kvėpavimu; darykite juos ramiai ir švelniai, be trūkčiojimo. Atlikę tempimus į vieną pusę, neužmirškite tą patį padaryti į kitą. Jūsų lankstumas pagerės, jei naudositės šiais patarimais.
Perkeltine prasme mankštinimasis vysto emocinį asmenybės lankstumą. Jaunas augalas – švelnus ir lankstus, senas – sustingęs, sumedėjęs, lengvai pažeidžiamas. Minkštumas šiuo atveju prilyginamas gyvenimui, kietumas – mirčiai. Juo būsite lankstesni, tuo jūsų proto ir kūno sveikata bus geresnė.“
(Deng Ming-Dao – Įžvalgos kasdienai)

Gydančioji Tibeto Joga Lu Džong siūlo visą eilę tempimo pratimų, kurie visapusiškai dirba su mūsų raumenimis, sąnariais ir stuburu.
Sveikata yra darbas, kuriam reikia skirti dėmesį reguliariai ir metodiškai.
Pasirūpinti savimi niekad nevėlu.

<<<<>>>>

VIDINĖ HIGIENA…

dusas

Kaip jaučiamės, kai nenusiprausiame, neišsiplauname dantų? Kaip jaučiamės, kai nesusitvarkome namų ar darbo vietos? Esame įpratę rūpintis savo išore, tvarkyti ir švarinti savo aplinką, tačiau ar žinome kaip tvarkytis savo viduje? Ar suvokiame savo vidinę netvarką ir nešvarą? O jei ir suvokiame, ar žinome kaip su ja efektyviai tvarkytis?

Kalbėdami apie tai, kas mūsų viduje, turime atkreipti dėmesį į kelis lygmenis: savo kūną,  protą-emocijas ir energiją. Budistinė tradicija šneka apie kelis mūsų kūno lygmenis: grubųjį, subtilųjį ir itin subtilų kūną ir protą. Mes turime žinių ir įvairiais būdais mėginame rūpintis grubiausiu savo kūno lygmeniu – savo organizmu. Tai darome dažniausiai tuomet, kuomet prastai jaučiamės ar mus pradeda kamuoti kokia rimta liga. Medikamentai, gydytojų konsultacijos, dieta, mityba, sportas… taip dažniausiai mėginame spręsti ištikusias problemas. Proto-emocijų lygmenyje, atsakomybę už mūsų sveikatą ir pusiausvyrą dažniausiai priskiriame psichologams, psichoterapeutams ir psichiatrams. Visa tai yra reikalingi ir tinkami mums būdai, tačiau ar to pakanka? Ar galime patys prisiimti atsakomybę už geresnę savo savijautą ir gyvenimo kokybę? Kaip tinkamai pasirūpinti savimi pačiam?  Kokia gali būti kūno, proto-emocijų, energetinių problemų prevencija? Kaip pasirūpinti savimi tuomet, kai jau esame ištikti bėdų?

Tantrajanos (Vadžrajanos) budistinė tradicija ateina mums į pagalbą su savo žinių ir priemonių bagažu. Pirmiausia atrandame tai, kad turime ir savo subtiliąją anatomiją – 72.000 kanalų “Tsa”, energiją, vadinamą “vėju” – “Lung” ir esencijas “Tigle” bei itin subtilų sąmonės ir kūno lygmenis. Tuomet sužinome, kaip ši subtilioji anatomija funkcionuoja ir kaip veikia grubiuosius kūno ir proto lygmenis.

Tantrajana pateikia eilę būdų kaip rūpintis visais mūsų lygmenimis – kokie yra “vidinės higienos” metodai, padedantys mums ne tik geriau jaustis fiziškai ir proto-emocijų lygmenyje užsiimant negalavimų ir sutrikimų prevencija, bet ir kaip padėti sau tuomet, kai mus kamuoja kūno ar proto ligos. Tuo pačiu, šie metodai yra neatskiriami ir nuo saviugdos giliame – dvasiniame lygmenyje. Nepriklausomai nuo mūsų tikėjimo ar filosofinių pažiūrų, šie nesudėtingi metodai padeda mums išgyventi giliausius savo būties lygmenis ir ugdyti savo sąmoningumą, motyvaciją, gyvenimo džiaugsmą, atjautą bei vis giliau pajusti tiek tarpusavio ryšį, tiek ir visus savo būties lygmenis.

Juk nebūtina būti jogais ar atsiriboti nuo visuomenės ir pasaulio, pašventus visą savo laiką ir gyvenimą sudėtingoms praktikoms. Tereikia išmokti paprastų ir veiksmingų bei žiniomis ir praktika patikrintų sveikatingumo ir saviugdos būdų bei skirti bent 15 minučių reguliariai jų praktikai ir efektas bus akivaizdus.

 <<<<>>>>

MŪSŲ SAVIUGDOS ĮRANGA…

Buddhist_Psychology“Mums nereikia daugiau pinigų, nereikia daugiau sėkmės ar šlovės, nereikia tobulo kūno, net ir tobulo partnerio. Būtent dabar, šią akimirką, mes turime savo protą, kuris yra visa būtiniausia įranga, reikalinga tam, kad pasiektume besąlygišką laimę.”
Jo Šventenybė 14 Dalai Lama

Pripažinti savo proto galią – pirmas, būtiniausias žingsnis, nuo kurio prasideda saviugdos kelionė.
Išmokti metodų, padedančių su protu dirbti – kitas žingsnis. Kol jo neugdome, protas panašus į beždžionėlę, triukšmingai lakstančią ir šokinėjančią nuo šakos ant šakos…
Darbas su protu nėra vien tik žinių kaupimas, jis įtraukia ir praktiką, kuomet žinios realizuojamos mūsų gyvenime ir tampa neatskiriama jo dalimi. Pats efektyviausias žinių realizavimo būdas – meditacija.
Yra įvairiausių meditacijos būdų, kuriuos galime praktikuoti, tačiau neramiam mūsų protui, įvairiausių dirgiklių apsuptyje, nėra lengva nurimti ir susitelkti sėdimoje meditacijoje.
Dinaminės meditacijos ateina mums į pagalbą, nes sukuria sąlygas praktikuoti meditaciją, pasitelkus judesį.
Tog Čod praktika skirta būtent darbui su mūsų protu, kuomet apvaldome savo emocijas ir jas perkeičiame į proto aiškumą. Protas nurimsta ir, kaip kad drumzlinas vanduo drumzlėms nusėdus, jis tampa skaidriu. Tuomet galime aiškiai regėti. Aiškiai regint, adekvačiau suvokiame save, savo gyvenimo situaciją ir įgaliname save priimti tinkamiausius sprendimus bei daryti geriausius pasirinkimus kasdienio savo gyvenimo tėkmėje.
Ugdant savo protą, mus vis dažniau lydi paprastumas ir aiškumas, padedantys mums net ir sunkiausiose gyvenimo situacijose.
Tog Čod – išminties kardas, nukertantis nesuvokimo, automatiškumo mazgus. Šios praktikos pagalba įstengiame prisiliesti prie tikrosios – autentiškos savo proto prigimties, o tai – į mūsų gyvenimą įneša radikalius pokyčius, kurie nepriklauso nuo išorinių aplinkybių.

<<<<>>>>

KUOMET SUNKU…

kuomet sunkuSunkiais gyvenimo periodais, dienomis, kai jaučiamės silpni, sumišę, pažeidžiami, įsibaiminę… užsiimkime saviugdos praktikomis. Būtent šiomis dienomis įgyjame galios keisti savo požiūrį, būseną ir savijautą. Stenkimės, kiek tik įmanoma, skirti dėmesio savo kūno sveikatinimui, proto aiškumo ugdymui ir emocinei pusiausvyrai. Juk pačias svarbiausias, brangiausias dovanas gyvenime reikia pačiam atrasti ir sau įteikti bei išsivynioti iš slepiančio apvalkalo… Tam reikia motyvacijos, pastangų ir pasitikėjimo.
Tantrajana siūlo visą eilę lengvai kasdienybėje pritaikomų ir paveikių technikų darbui su savimi. Sunkiaisiais laikotarpiais jos atskleidžia visą savo jėgą, nes tuomet jų poveikis tampa mums akivaizdus. Išmokę naudotis šiais metodais, išmokstame gyventi drąsiai ir kūrybingai.

<<<<>>>>

ERDVĖ MANO GYVENIME…

Kuo mums svarbi erdvė? Kaip ji reiškiasi mūsų gyvenime? Koks jos poveikis mums?

Tibeto medicina ir budistinė filosofija kalba apie 5 elementus, kurie mus įtakoja ir sąlygoja mūsų gyvenime. Visus elementus sudaro atomai, tad jie kuria formų pasaulį. Šie elementai: žemė, vanduo, ugnis, vėjas ir erdvė – pasireiškia tiek aplink mus – mus supančioje aplinkoje, tiek mūsų viduje – sudarydami mūsų kūną,  tiek ir vadinamame “slaptame” lygmenyje – pasireik6dami kaip mūsų proto aspektai: emocijos bei proto būsena ir veikla. Jie neatsiejamai vienas su kitu susiję ir vienas kitą įtakoja. Visuose šiuose  lygmenyse elementai yra persipynę ir susiję, tad toks jų atskyrimas realiai egzistuoja tik konceptualiame lygmenyje.

Kodėl svarbu juos suvokti ir apžvelgti visus minėtus lygmenis? Todėl, kad tai – plečia mūsų mąstymą ir padeda mums visa tarpusavyje susieti – išorinį pasaulį, mūsų kūną ir protą. Iš kitos pusės, suvokdami vyraujančių elementų laiką ir pobūdį, gebame harmoningiau suderinti savo veiklas ir gyvenimo būdą bei ritmą. Subalansavus šiuos 5 elementus savo gyvenime, visos mūsų vidinės sistemos taip pat veikia sklandžiau ir sudaro kokybiškesnes sąlygas mūsų gyvenimui ir saviraiškai.

Dabar trumpai apžvelgsime vieną iš 5 elementų – erdvę. Erdvės elementas yra laikomas ypatingu, nes jis sudaro sąlygas pasireikšti visiems kitiems 4 elementams bei juos harmonizuoja. Erdvėje visa atsiranda, egzistuoja ir išsisklaido.

Išoriniame pasaulyje erdvės elementas yra mus supanti erdvė. Šis elementas stipriausiai pasireiškia po saulės laidos ir prieš brėkštant rytui, iki pirmųjų saulės spindulių. Tai – pats geriausiais metas visoms saviugdos ir sveikatingumo praktikoms, nes mumyse stimuliuoja proto aiškumą, imlumą ir ramybę, o mūsų kūnas šiuo laiku būna žvalus ir atviras.

Mūsų kūne šis elementas atrandamas visose mūsų kūno ertmėse – tiek erdvėje tarp ląstelių, tiek ir mūsų kūno organų vidinėse ertmėse. Erdvė sudaro sąlygas augimui. Taip pat erdvė susijusi su klausos pojūčiu.

Subtiliajame proto lygmenyje, netyra erdvės elemento savybė yra gobšumas,  “priešnuodis” jam – dosnumas, o tyroji savybė – lygybė, neutralumas/objektyvumas arba  absoliutus sąmoningumas, budrumas ir laisvė.

Kuomet šis elementas mumyse subalansuotas, mes išgyvename “erdviškumą” savo gyvenime. Jaučiame, kad yra galimybė viskam vykti mūsų gyvenime, viskam suteikiame erdvės, nes gebame prisitaikyti ir integruoti visas išgyvenamas patirtis. Mums viskam pakanka laiko, nors galime būti ir laibai užsiėmę. Vietoje to, kad vaikytumėmės išorinių įspūdžių, stimulų ir išgyvenimų, labiau susitelkiame į save pačius, orientuodamiesi į tai, ką jaučiame, išgyvename kažką patirdami. Mums būdinga tolerancija ir kantrybė.

Kuomet šio elemento mumyse per daug, prarandame ryšį su išore, su tuo, kas vyksta, mums trūksta sąmoningumo, savęs pajautimo ir ryšio su kitais elementais. Nejaučiame ryšio ir su savimi pačiais, sąmoningumo savo pačių atžvilgiu ir, to pasekoje, jaučiamės visiškai pasimetę bei gyvenimas mums gali prarasti prasmę.

Kuomet šio elemento mumyse per mažai, mes esame visiškai pavaldūs ir paveikūs tam, kas mūsų gyvenime beatsitiktų. Net pačios mažiausios problemos mums atrodo fatališkos ir neišsprendžiamos.

Svarbu suvokti tai, kad mes turime galimybę tiek prisitaikyti prie išorinių elementų, tiek ir subalansuoti savo vidinius išbalansuotus elementus įvairiausiais būdais, pavyzdžiui, per: mitybą, įpročių keitimą, dienos ritmą, elgseną, mąstymo būdo/požiūrio keitimą, per darbą su savo emocijomis.

Vienas iš paprasčiausių būdų kaip subalansuoti erdvės elementą – paprasčiausiai stebėti dangų.

Taip pat efektyvus būdas išoriškai paveikti šio elemento trūkumą, kurti erdvę aplink save – atsisakant nereikalingų daiktų, valant ir tvarkant savo gyvenamą bei darbo erdvę, perorganizuojant svarbias mums patalpas.

Vidujai bei subtiliausiame lygmenyje efektyviausias būdas yra Gydančioji Tibeto Joga Lu Džong. Ugdydama mūsų sąmoningumą, padėdama mums perkeisti savo negatyvias emocijas bei palaikydama ir gerindama mūsų sveikatą, ši ypatinga terapinė sistema tampa itin naudingu ir paveikiu savipagalbos įrankiu. Lu Džong ne tik subalansuoja mūsų erdvės elementą, tačiau ir visus kitus 4 elementus. Nesudėtingi judesiai yra nesunkiai išmokstami ir pritaikomi bet kokiai sveikatos būklei, o pirmoji pratimų grupė, vadinama “5 elementais”, skirta būtent 5 elementų subalansavimui visuose lygmenyse.

Sąmoningai organizuodami savo gyvenimo aplinką, gyvenimo būdą ir rūpindamiesi savo kūno ir proto sveikata bei saviugda, mes kuriame erdvę… erdvę meilei, atjautai, pilnavertiškam gyenimui ir kūrybai. Esame įpratę rūpintis savo išore bei kūnu ir suvokiame tvarkos, organizuotumo, švaros ir vietos svarbą. Tačiau, ar vertiname ir kreipiame dėmesį savo protui ir emocijoms?

O kartais, net ir norėdami tai daryti nežinome kaip. Tibeto saviugdos ir sveikatingumo praktikos pateikia eilę nesudėtingų ir veiksmingų būdų. Tereikia žengti pirmą žingsnį 🙂

“Labai svarbu gyvenime pasirūpinti tyla, erdvumu ir aiškumu. Dažnai žmonės to nesuvokia. Kur tik bebūtų tuščia erdvė, jie bando ją užpildyti. Tačiau, jei visur kažko yra, nebėra erdvės. Todėl svarbu sukurti erdvę.”
Tulku Lobsang

<<<<>>>>

APIE RAMYBĘ CHAOSO VIDURYJE…

smilkalai

Turbūt ne vienas iš mūsų laikas nuo laiko susimąstome apie tai, kad norėtume keisti gyvenimo būdą, išvažiuoti gyventi į kaimą ar nuošalią vietovę, sukurti bendruomenę ar patraukti į kokią Tolimųjų Rytų šalį, kur būtų galimybė užsidaryti ir pagyventi bent metus ramioje, streso ir nerimo, skubos nepaliestoje aplinkoje…
Tačiau, arba nerandame tam laiko, galimybių bei sąlygų…, arba pamėginę nusiviliame, nes atrandame, kad visur žmonės yra labai panašūs, kamuojami daugelio įprastų problemų, emocijų, požiūrių, sunkumų…, arba, net ir atradę tokią “ramybės oazę”, susiduriame su savo vidiniais “demonais”, nes jie išryškėja visu smarkumu… O net jei ir pavyksta kažkur nuo visko atsiriboti, pailsėti, atsigauti, grįžę į įprastinę aplinką vėl jaučiamės užguiti, prislėgti ir “išmušti iš vėžių” įprastos rutinos, pažįstamų problemų, iššūkių ir sunkumų…
Tad ką gi daryti? Ar tai iš tikrųjų yra situacija be išeities? O jei išeitis yra, tuomet kur jos ieškoti?
Budistinė filosofija kalba mums apie tokią išeitį, kuri nereikalauja radikalių sprendimų, antžmogiškų pastangų ar ypatingų gebėjimų.
Budistinė Tantrajanos mokykla siūlo mums ieškoti tokios “ramybės oazės” savo viduje, nepaisant to, kur mes bebūtume, su kokiais sunkumais besusidurtume ir ką bedarytume.
Juk nebūtina būti jogu ar šventumo siekiančiu atsiskyrėliu tam, kad gyventume prasmingą, laimingą, ir pilnavertį gyvenimą. Kiekvienas iš mūsų turime begalinį vidinį potencialą – savo išminties lobyną, kurį pažinę, galime prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą bei gyventi savo gyvenimą sąmoningai, mylinčiai ir konstruktyviai. Kokiu būdu? Vis geriau pažįstant save, skiriant dėmesio savo saviugdai ir sveikatingumui, integruojant savo patirtis ir žinias į savo kasdienį gyvenimą.
Kitaip tariant, mūsų gyvenimo kokybė tai – mūsų požiūrio klausimas.
Budistinė Tantrajanos siūlo kiekvienam konstruktyviai panaudoti savo labui tai, ką jau turime – savo kūną, savo emocijas, savo įprastą gyvenimo, darbo, šeimos aplinką. Nes į visa galima žvelgti kaip į galimybę, kaip į mokytoją, kaip į vidinės alchemijos procesą… Nes:
* Per savo kūną mes veikiame savo protą.
* Per gilų savo kūno pajautimą ir vidinio komforto ir vidinės tylos išgyvenimą, atrandame begalinę lyg visatos erdvė, proto ramybę ir aiškumą.
* Išmokę transformuoti negatyvias emocijas į pozityvias, įgyjame pasitikėjimą savimi ir drąsą priimti visus įmanomus gyvenimo iššūkius.
Atrastas vidinis mūsų potencialas ir galia bei sveikas pasitikėjimas savimi, įgalina mus priimti tai, kas į mūsų gyvenimą ateina, ir, ko negalime keisti, taip pat keisti, ką galime keisti bei paleisti tai, kas iš mūsų gyvenimo išeina. Toks harmoningas tekėjimas kartu su savo gyvenimu mus atpalaiduoja, sužadina mumyse spontaniškumą, natūralų jumoro jausmą ir vidinės laisvės išgyvenimą…
Tuo pačiu, besikeisdami patys, įtakojame ir esančius aplink mus. Tokiu būdu, lyg lašui įkritus į vandenį, mūsų gera savijauta ratilais sklinda į visas puses, pozityviai paveikdama kitus žmones…
Ir tam nereikia domėtis Budizmu, jau kažkame turėti įgūdžių, žinių ar kažką praktikuoti. Šie metodai yra prieinami kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės, filosofinių ar religinių pažiūrų.

<<<<>>>>

what you think you become

“Protas yra viskas. Apie ką mąstai, tuo ir tampi.“ (Buda)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s